Viena XVIII amžiaus Jokūbo Ulevičiaus istorija

Apie XVIII a. viduryje Biržų apylinkėse gyvenusį Jokūbą Ulevičių – vieną iš galimų mano proproproproprosenelių – žinių nėra daug. Tačiau tai vienas ankstyviausių protėvių, kurio pėdsakas likęs gana nuosekliai. Kartu tai ir pavyzdys, kiek mažai duomenų turime likusių iš LDK laikų ir kiek mažai šiandien suvokia anų laikų tradicijas, įvykius ir visuomenės gyvenimą.

Romos katalikų bažnyčių išsaugotos knygos yra pagrindinis šaltinis, norint susipažinti su savo protėviais – žemėlapis iš Skaitmeninio bažnyčių žemėlapio

1744-ieji, vestuvės

Šiandien dar neturiu (o gal ir niekada nebeturėsiu) duomenų, kur ir kada Jokūbas Ulevičius gimė. Tačiau Pabiržės bažnyčios 1736-1759 metais suteiktų santuokos sakramentų knygoje išlikęs toks įrašas:

Eodem ie Psentis Pmissis ??? Banis Contrinujo Diebus Dnicis Contraxit Matrimonium Dny Jacobus Uliewicz de Malackie Cum D. Anna Poskoczymowna de Lukiany T: D.G. Joannes Zabloc

ki de Popiwesie.

1744-11-08

Ką išvertę iš lotynų kalbos trumpinių gautume:

Tą pačią dieną aš, būdamas ??? Jokūbą Ulevičių iš Malackų su ??? Ona Poskočimaite iš Likėnų. Liudijo: kilmingos kilmės Jonas Zablockis iš Papyvėsių.

Kas tie Malackie?

Jeigu Likėnai (Lukiany) klausimų iš esmės nekelia, tai Malackiai ar Malackai – kol kas mįslė. Ieškant be geografinių ribų pirma panaši vietovė – tai Malacky miestelis dabartinės Slovakijos vakaruose, keliasdešimt kilometrų nuo sostinės Bratislavos.

Versiją, jog Jokūbas Ulevičius galėjo atkeliauti iš kitų kraštų, tarsi ir palaikytų 1733-1735 metais Abiejų Tautų Respublikoje vykęs įpėdinystės karas, kuriame kovėsi Prancūzijos remiamas Stanislovas Leščinskis ir Rusijos remiamas Augustas III. Jis formaliai užbaigtas tik 1738 metais. Po 1700-1721 metais LDK niokojusio Šiaurės karo Lietuva tikrai buvo ištuštėjusi, o įpėdinystės kare tikrai buvo naudojami Europos šalyse užverbuoti samdiniai.

Alternatyvią versiją, jog Malackie – tiesiog išnykusi ar pervardinta vietovė, paneigia tai, jog tokio pavadinimo nėra išsamiame enciklopediniame žinyne Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich.

1746-ieji, Papyvėsiuose gimsta sūnus Jurgis Juozapas

Nors jaunavedžiai, tikėtina, turėjo gyventi arčiausiai Pabiržės bažnyčios, tačiau šios būklė apie 1744 metus turėjo būti itin prasta:

1729 m. Pabiržė tapo savarankiška parapija. 1737 m. bažnyčia buvo apleista, be grindų, bokštų, stogas begriūvantis. 1755 m. bažnyčiai priklausė 2 kaimai (10 kiemų).
1707 m. ant buvusio piliakalnio pradėta statyti trečiąją, jau mūrinę, bažnyčią, tačiau statyba užstrigo, ją atnaujino tik klebonas Gasparas Antanas Šarkevičius 1766 m. ir pradėjo statyti mūrinę bažnyčią.

iš Wikipedia.org

Todėl suprantama, jog 1746 metais gimusį sūnų Jurgį Juozapą jie krikštijo jau Vabalninko bažnyčioje, kuri buvo beveik nauja:

1734 m. pastatyta trečioji medinė, čerpėmis dengta bažnyčia, turėjusi 3 altorius. 1740 m. istorijos šaltiniuose paminėtas Vabalninko bažnyčios orkestras: 4 triūbos, 4 valtornos, 4 obojai, 4 lyros, 1 basetlė, keli smuikai. 1740 m. Vabalninko bažnyčios inventoriuje nurodyta, kad Vabalninke mokyklos nebėra, o vaikai mokosi privačiai kas sau.

iš Wikipedia.org

Vabalninko bažnyčios 1743-1761 krikšto sakramentų knygoje užfiksuota:


Ego Stephanus Thaddus Krudrickij Canonicus Livoniae Decanus Kupiscensis Rector Eulesiae huius baptisavi infantem natum 6 praesentis Parentimi G.G.D.D. Jacobi Ulewicz et Anna L.C. de Statu Nobili cui Imposuj NN Georgius Josephus Levantes G.D. Casimirus Poszkoczym cum G.D. Ludovica Didziulowna omnes de Okolica Popiwesie.

1746-04-09

Ką išvertę iš lotynų kalbos gautume:

Aš, Steponas Tadas Krudrickis, Livonijos kanauninkas, Kupiškio dekanas, ??? rektorius, ??? krikštiju kūdikį, gimusį 6 dieną, pateiktą tėvų kilmingos kilmės Jokūbo Ulevičiaus ir Onos ???, kilmingos kilmės, kas patikrintam vardu Jurgis Juozapas, liudininkai (krikšto tėvai) kilmingos kilmės Kazimieras Poskočimas su Liudvika Didžiulyte, visi iš Papyvėsių.

Lyginant 1744 ir 1746 įrašus skiriasi Jokūbo ir Ono statusas – jeigu iš pradžių jie eiliniai piliečiai, tai po to jau įvardinami kaip bajorai. Kodėl tai pasikeitė – žinių nėra, tačiau ir visuose vėlesniuose įrašuose Jokūbui ir Onai statusas išlieka, vėliau jį perima ir sūnus Jonas.

1754-ieji, Morkūnuose gimsta sūnus Stanislovas

Po aštuonerių metų Jokūbas ir Ona jau gyveno Morkūnuose – į šiaurę nuo Likėnų miestelio. Jau Pabiržės bažnyčios 1753-1759 metų krikšto sakramentų knygoje užfiksuota:

Die 5 Maj Bap e Stanislaus de Markuny P. GD Joannis Ulewicz M: Anna Poskuczumowna LL: GD. Georgius Markiewicz cum Elena Minwido

wa ambo de Markuny

1756-05-05

Ką išvertę iš lotynų kalbos gautume:

Gegužės 5 dieną krikštiju aš Stanislovą iš Markūnų, tėvo kilmingo kilmės Jono Ulevičiaus, motinos Onos Poskočimaitės, krikšto tėvų kilmingo kilmės Jurgio Markevičiaus su Elena Minvidiene, visi iš Markūnų.

Šiame įraše autorius, tikėtina, padarė klaidą, kai tėvo vardą įrašė Jonas, vietos tikrojo Jokūbas. Klaidą patvirtina aplinkybė, kad žmonos vardas ir pavardė identiška.

1756-ieji, Morkūnuose gimsta sūnus Jonas

Kad su Pabiržės bažnyčia reikalai buvo sudėtingi, netiesiogiai rodo 1756-ųjų krikšto įrašas, kurį Pabiržės bažnyčios 1753-1759 metų krikšto sakramentų knygoje paliko Pandėlio bažnyčios vikaras:

Die 14 Xbris Ego Ignatius Borkowski Vicarius Ecclesiae Ponedelensis Baptizavi Joannem G.D. Jacobi Ulewicz et Anna L.C: de Markuny natus nero 11 praesentis. LL Joannes Minwid de Markuny Cum Eva Markiewiczowna de Kirszany.

1756-12-14

Ką išvertę iš lotynų kalbos gautume:

Gruodžio 14 deiną aš, Ignotas Borkovskis, Pandėlio bažnyčios vikaras, krikštiiju Joną, garbingos kilmės Jokūbo Ulevičiaus ir Ono tėvų iš Markūnų, gimusį 11 dieną. Krikšto tėvai Jonas Minvydas iš Markūnų su Ieva Markevičiūte iš Kiršonių.

Beje, Kiršoniai – kaimas tarp Likėnų ir Pabiržės.

1764-ieji, Bikšiuose gimsta dukra Magdalena

Dabar jau su šypsena galima nagrinėti, o tuo metu, matyt, buvo nemenkas skandalas, nes Pabiržės bažnyčios 1760-1767 metų krikšto sakramentų knygoje įrašas gana griežtas:

Anno 1764 Mensis Julij ??? 2ig Ego Gasparus Szarkiewicz P:P: Baptisavi infantem P.P. Illegitimor nomine Magdalenam PP: Illegitimor Jacobi Ulewiczius de Bikszie et Catharinam Lapenayczua de Jaki ??? Lev Symon Makryckas de Jaki cum G.D. Magdalena Dylewiczowna de Markuny.

1764-06-22

Ką išvertę iš lotynų kalbos gautume:

1764 metų liepos mėnesio ??? diena aš, Gasparas Šarkevičius, ??? krikštiju kūdikį vardu Magdalena, tėvo neteisėto Jokūbo Ulevičiaus iš Bikšių ir Kotrynos Lapėnaitės iš Jakų, krikšto tėvai Simonas Makrickas iš Jakų su garbingos kilmės Magdalena Dylevičiūte iš Markūnų.

Po 1756 metais gimusio sūnaus apie Jokūbo ir Onos kitus palikuonis daugiau žinių nėra. Bikšiuose tuo metu gyveno kiti Ulevičiai, todėl Jokūbas (pavyzdžiui, žmonai mirus) išties galėjo persikelti pas juos. Dėl vietovės Jakai gali būti, jog tai į šiaurę nuo Bikšių esantys Jackonys ir/ar Jackonėliai. Tokią versiją patvirtintų ir tai, jog krikšto mama liudija mergina iš Markūnų kaimo, kuriame Jokūbas gyveno iki tol.

1786-ieji, veda sūnus Jonas

Apie Jokūbo tolimesnį likimą dokumentuose žinių nebėra, tačiau Pabiržės bažnyčios 1781-1827 santuokos sakramentų knygoje užfiksuota Jokūbo sūnaus Jono santuoka:

Die 26. Praemisis tribus Bannis eth ap. me Ant. Szar. PP. Contr. Matr GD Joannes Ulewicz juvenis cum GV. Brigida Zabowna virgine ambo de Tryszki praesent. Test. GD Igna

tio Kirkillo de Smilgie GD. Stanislao Balicki et GD Benedicto Grochowski de Tryszki

1786-02-26

Ką išvertę iš lotynų kalbos gautume:

26 dieną. ??? Antanas Šarkievičius ??? sutuokiau garbingo kilmės nevedusį Joną Ulevičių su garbingos kilmės nevedusia Brigita Zabaite, abu iš Triškų. Liudijo garbingos kilmės Ignotas Kirkilas iš Smilgių, garbingos kilmės Stanislovas Balickis ir Benediktas Grochovskis iš Triškų.

Beje, jaunieji dar tais pačiais metais susilaukė atžalos – Juozapo Ignoto:

Die 16. Ego ??? Vincentius Giettowt Bvi Inf mnibus Josephum Igna

tum hesi natuso PP. GD. Joannis Ulewicz et Marianna Za

bowna LLCC Lev GD. Ignatius Kirkillo de Smilgie cum GD An

na Jurewiczowa de Smilgie.

1786-05-16

Ką išvertę iš lotynų kalbos gautume:

16 dieną aš, Vincentas Gietautas krikštijau ??? Juozapą Ignotą ??? tėvų garbingo kilmės Jono Ulevičiaus ir Marijonos Zabaitės. Krikšto tėvai garbingos kilmės Ignotas Kitkilas iš Smilgių su garbingos kilmės Ona Jurevičiūtę iš Smilgių.

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

Leave a Reply

Your email address will not be published.