Viena teta, tarybiniais laikais sugebėdavusi ne darbo metu (sako, nelabai ir dirbo) pelningai pirkti ir parduoti, labai piktinosi, kai pyplys pareiškiau užaugęs būsiąs milicininku. Teta amžiną atilsį, o teisės studijos – įvykęs faktas. Tikroji Lietuva 2030-aisiais taip pat daug kam nepatiks, tačiau nereiškia, jog jie iki tol temps. Nėra nė kiek daugiau garantijų, kad tą laikmetį pamatysime aš ir Tu, skaitytojau. Dar daugiau – nėra jokių garantijų, jog Lietuva ir apskritai 2030-ieji bus. Tą lems 3 nežinomieji.

Baziniai ištekliai

Pamenate Maslow piramidę? Seniai Tavo, skaitytojau, būste buvo dingusi elektra? 10 minučių? O gal pusdieniui? Ar teko patirti, jog dingus elektrai po tam tikro laiko nustoja veikti vandens tiekimo ir surinkimo (paprastai tariant – kanalizacijos) sistemos? Jeigu pirmosios negandas dar galima tverti, tai antroji labai greitai pakeičia šiandien gamtos valdovais save bevadinančių iliuzijas. Veltui nepasakosiu apie šilumą žiemą ir šylančioje Sibiro žemėje trūkinėjančius dujų vamzdžius. Naftotiekis „Дружба“ – tik politiniai žiedeliai. Ką jau kalbėti apie galimybes užsitikrinti pakankamą ir ilgalaikį perdirbtos urano rūdos tiekimą.

Techninis tarybinių gaminių garantinis terminas dažniausiai neviršydavo 30-50 metų. Realiam vertinimui reikėtų prisiminti, jog paskutinį tarybinį dešimtmetį išplitęs brokas tą garantiją dar ženkliai sumažino. Todėl 2030-aisiais gyvensime ir patirsime daug nenuobodžių akimirkų. Tiesa, ne visos jos bus smagios – kai kurios šaltos, kitos kvapnios, trečios panaikinančios virtualaus ir globalaus pasaulio vizijas.

Naftos piko pakalnėje

Daugelis iš karto atsakys, kuo skiriasi LPG ir CNG. Juokauju, žinoma. Dar mažiau galės paaiškinti, kodėl vieno iš jų 2030-aisiais praktiškai neliks. Paslaptis paprasta – LPG gamybai reikalingas naftos perdirbimas bus ženkliai sumažėjęs, todėl jo pramoninis ir privatus (pavyzdžiui, lengviesiems automobiliams) naudojimas bus pranykęs. Kaip pranykusi bus ir prabanga laisvu nieko neveikimo metu „pasivažinėti po miestą“. Važiuojantys, o ne „galintys važiuoti“ automobiliai bus retos prabangos dalykas. Kodėl?

Naftos pikas, kuris pasiektas apie 2010 metus (su 5 metų paklaida), reiškia drastiškai augančias naftos kainas. O nafta – šiuolaikinio modernaus (2010-ųjų samprata) gyvenimo pagrindas. Nuo maisto, vaistų, drabužių iki buities ir, svarbiausia, ūkio plėtros. Pasaulinio ūkio plėtros pagrindas – kuo daugiau suvartoju naftos, tuo daugiau pagaminu „kažko“. Kuo daugiau pagaminu ir parduodu – tuo daugiau naftos vėl galiu nusipirkti. Tai universali valiuta, kol ji neišnyks. Naftos kiekis ribotas ir išžvalgyti ištekliai nuosekliai mažėja – minėtas naftos pikas reiškia, jog sunaudojama daugiau naftos, nei atrandama naujų išteklių. Tai reiškia – kuo toliau, tuo labiau naftos trūks, o rinkos ekonomikoje tai reikš didėjančias kainas. Neatsitiktinai JAV demokratiją neša į ten, po kur slūgso apčiuopiami naftos rezervai. Nes kai reikės, „įsodinta demokratija“ parduos tą naftą pigiau ir, jei reikės, paspaudžiant durtuvais. Tuo metu visų turimų Lietuvos išteklių, kaip žinia, užtektų gal vieneriems metams Mažeikiams.

Žaidimas „Dievas“

GMO – daug kam maisto pramonėje konkurencinį nerimą keliantis siaubas. Man ir Tau, skaitytojau, tai turėtų rūpėti dėl kitos priežasties. Tiek, GMO, tiek dirbtinės bakterijos, klonuoti gyvuliukai ar žaidimai su žmogiškomis ausimis, augančiomis ant laboratorinių pelių nugarų – visa tai yra bandymai pakartoti Dievo rūpestėlį sukurti žemę per septynias dienas.

Bandymai sukurti gėrį nėra baisūs. Baisiau, kad gėrį kuria ribotų gebėjimų žmonės. Žinoma, jie žymiai geriau už mus išmano, kaip pakeisti DNR struktūros segmentą A į B, tačiau stokoja žinojimo, kuo visa tai gali baigtis. Skaitantys Šventraštį turėtų prisiminti grasinimus apie bausmes už nuodėmes, sekančias net septynias kartas į priekį. 7 * ~25 = beveik pora šimtų metų. O kokią įtaką gali turėti „nekaltas“ triušis, laivo paleistas kelionės pabaigos uoste? Panagrinėkite Australijos istoriją ir šiandienos rūpesčius.

Todėl bandymai tapti Dievu yra gana erzinantys. Kaip erzina visos revoliucijos, suvalgančios vaikus. Duokdie, atrastume bulves, panaikinusias badą viduramžių Europoje. Nes nesinorėtų gyventi genetinių homo sapiens pokyčių metais. Jau geriau būsiu dulke ir ja virsiu..

3 nežinomieji ir 2030-iųjų Lietuva (arba Išvados)

2030-aisiais man sukaks penkiasdešimt. Arba būtų sukakę, jeigu į Anapilį išeisiu anksčiau. Tačiau pusamžis vis tiek bus/būtų keistas, nes gyvenimas Lietuvoje, kokį Tu, skaitytojau, matai šiandien, bus visiškai kitas. Tikras maistas bus išimtis, nes išbrangusias trąšas reikės kompensuoti genetiškai modifikuotomis ir kenkėjams atspariomis maisto kultūromis. Pagrindiniai energijos šaltiniai pasikeis, tačiau lengvai perkeliamų ir pagal mūsų norą energiją gaminančių šaltinių bus pernelyg mažai. Tokiomis aplinkybėmis iki 2,5 mln. gyventojų sumažėjęs (ne politiškai korektiškai tariant, išmiręs) Lietuvos gyventojų skaičius bus tikras išsigelbėjimas, balansuojant valstybės biudžetą. Tiesa, ar ta valstybė bus Lietuvos Respublika, per daug auksinių nestatyčiau.

P.S. tekstas skelbtas didžiausiai Baltijos šalyse naujienų agentūrai BNS minint savo veiklos dvidešimtmetį ir pristatant Lietuvos žinomų žmonių prognozes apie galimus pokyčius Lietuvoje ir Baltijos šalyse per ateinančius 20 metų projekte „BNS – 20“. Šio teksto nuoroda.

P.P.S. tai „juodasis scenarijus“, kuris, tikiuosi, neišsipildys. Tačiau tai nereiškia, jog galime jį atmesti ir neįvertinti esminių grėsmių.

P.P.S. negaliu nepaminėti nepakartojamos patirties, kai gūdžiais ; ) 2001-aisiais kartu su Antanu Anskaičiu, Vaidotu Bareišiu, Danu Vaitkevičium, ir Kęstučiu Vaškelevičium pirmą kartą nagrinėjome, kas yra scenarijų rašymas ir Atviros Lietuvos fondo konkursui pateikėm darbą „Lietuvos ateities kasdienybė“.