Esminis problemos šaltinis – pinigai. Teisingai pastebi Račas, „kokie yra argumentai kurti turinį nemokamai tiems, kas iš to darys biznį?“ Gauname sistemą, kai už savo darbą atlygio negaunantys autoriai savo kokybiškais tekstais šelpia tradicinę žiniasklaidą, kuri iš to uždirba pinigus.

Už dyką rašantis tinklaraštininkas trumpuoju laikotarpiu nesitiki atlygio; jis tik kuria savo reputaciją, kuri padidina galimybes ateityje daugiau uždirbti. Savo žinomumą tinklaraštininkai gali didinti ir dabar, patys siūlydami tekstus kitoms žiniasklaidos priemonėms ar sutikdami su kitų žiniasklaidos priemonių prašymais perpublikuoti tinklaraštyje jau skelbtus tekstus. Sprendimo galią dalintis / nesidalinti savo kūriniais tinklaraštininkai turi jau dabar.

Tarkim, yra sukuriama Liutauro siūloma SISTEMA: nuo šiol tinklaraščių autorių darbai kitoms žiniasklaidos priemonėms dovanojami SISTEMINGAI, t.y. pagal idėją, kad visi tekstai – nemokamai. Pirma problema jau išsakyta: kodėl aš turiu kurti nemokamai, kai kas nors kitas iš to uždirbs? Dėl šios priežasties nemažai potencialių autorių nedalyvautų sistemoje.

Žinoma, galima tai spręsti ir taip: „Sistema turi veikti į abi puses, t.y. ne tik žiniasklaidos priemonės turi galimybę rinktis autorius ir turinį, bet ir autoriai turi turėti galimybę riboti teisę atskiriems sistemos dalyviams naudoti jų turinį.“ Tačiau tuo atveju, jeigu autoriai sukuria daug apribojimų žiniasklaidos priemonėms, gauname antrą sistemos problemą: sistema netenka savo idėjos – nemokamo ir laisvai prieinamo turinio. Vienintelis tokios sistemos pranašumas prieš asmeninius tinklaraščius – sistema leidžia labiau padidinti autorių žinomumą, bet tai ir viskas.

MANO PASIŪLYMAS: keičiam pačią koncepciją ir vietoj nemokamų tekstų sistemos kuriam nepriklausomą portalą, kurio turinį nemokamai kuria tinklaraščių autoriai ir nepriklausomi žurnalistai. Kaip ir Liutauro siūlomos sistemos atveju, taip ir dabar autoriai rašo be atlygio, tačiau pati interneto svetainė yra ne tradicinės žiniasklaidos rėmėja, bet jos KONKURENTĖ.

Galimybė leisti ar riboti teisę kitoms žiniasklaidos priemonėms naudoti portalo turinį bus ir toliau, tačiau tuo atveju, jeigu toks projektas taptų sėkmingu ir pritrauktų daug nuolatinių skaitytojų, būtų galima be sąžinės graužaties uždrausti turinio kopijavimą (bent jau komerciniais tikslais). Jeigu portalas uždirbtų pinigų iš reklamos, autoriai dar ir gautų honorarą (siekiantį porą litų…). Bet pagrindinė idėja, kad autoriai rašo už dyką, vis tiek liktų.

Portalo turinį kurtų tiek tinklaraštininkai, tiek nepriklausomi žurnalistai. Tačiau atrankos kriterijus galėtų būti ne tiek „profesionalus autorius“ (apribojant portalo autorių skaičių), bet „profesionalus turinys“, kas leistų į portalą pakliūti net ir vieną gerą tekstą sukūrusiam autoriui.

Pagrindinė šios idėjos problema – portalui neužteks tik minimalios priežiūros. Portalui reikės redaktoriaus/-ių, nes kokybišką turinį (net ir iš nelabai gausios autorių grupės) turi atrinkti žmogus, kad portalas netaptų tik eiliniu tinklaraščių turinio agregatoriumi.

Bendru atveju aš nenoriu šelpti tradicinės žiniasklaidos. Tačiau su ja pakonkuruoti, net ir negaunant tiesioginio atlygio, būtų smagu.

Kitas dalykas – tinklaraščiai suteikia galimybę įterpti video, nuorodas, todėl nereikia vargti perpasakojant to, ką kažkas kitas jau parašė ar parodė, skaitytojai gali patys pasižiūrėti. Šito taip lengvai neperkelsi į spaudą.

Kita vertus, jei žinočiau, kad mano tinklaraščio įrašai pateks į spaudą, tikriausiai rašyčiau struktūruočiau.

Andriau, tikiuosi

Artūrai, viena iš dalyvavimo programoje sąlygų būtų autorių nustatytų taisyklių/principų/… laikymasis. Tai turėtų būti parama/paskata kokybiškai dirbantiems.

Mane asmeniškai labiausiai neramina rajonų žiniasklaidos padėtis. Dalis jų yra sąžiningi leidėjai ir žurnalistai, kurie mielai priimtų kokybišką turinį, tiesiog neturi pakankamai .. laiko, galimybių, etc. O tai, kad kažkas iš to pradės daryti verslą – tebūnie, tegu užsidirba, greitai yla išlįstų iš maišo ir jie būtų pašalinti. O projekto vertė ne momentinė, ilgalaikė, t.y. orientuota į procesą ir tęstinumą.

Kitas dalykas – sistema turi veikti į abi puses, t.y. ne tik žiniasklaidos priemonės turi galimybę rinktis autorius ir turinį, bet ir autoriai turi turėti galimybę riboti teisę atskiriems sistemos dalyviams naudoti jų turinį. Panašiai kaip kad veikė tinklaraštininkų tarpusavio reklamos projektas – jau pamiršau, kaip jis buvo pavadintas

Manau, kad tikrai turim 10-20 (dar ir daugiau, manau) puikių tinklaraštininkų.

Svarbiausia yra dirbti kartu;)