„Login 2010“: mūsų pagalba žiniasklaidai

Kaip teisingai pastebi Renata, šiųmetė „Login 2010“ konferencija startuoja su tikrai ambicinga žinia apie ateitį. Tie kurie dalyvaus, turėtų pamatyti vertų dėmesio dėdžių ir tetų iš už geografinės šalies ribos. Labai abejoju, ar bent pusė iš jų galės papasakoti apie mūsų – gyvenančių šiapus tos ribos, t.y. Lietuvoje – ateitį.

Todėl mane asmeniškai labiausiai traukia vienas paprastas klausimas apie mūsų Lietuvos ateitį – tai tradicinės žiniasklaidos (spaudos, radijo ir televizijos) ateitis. Labai paprastai jos šiandienos būseną pamatavo Vilhelmas, kurio išvada akis bado plonėjančiais leidiniais ir retėjančiu reguliarumu.

Pilki horizontai tradicinei žiniasklaidai

Tradicinę žiniasklaidą kankina tiek laisvų lėšų, tiek specifinio išsilavinimo, tiek ir sugebėjimų detaliai analizuoti nišines temas trūkumas. Visa tai pasireiškia menkos kokybės turiniu ir prastėjančiais tradicinės žiniasklaidos vartotojų įspūdžiais. Tik keletas atsitiktinių pastebėjimų:

  • nykus regionų ir rajonų spaudos turinys, temdomas nuolat didėjančio nežymėtos reklamos srauto;
  • bazinių žinių stoka nacionalinėje žiniasklaidoje nagrinėjant specifinio išsilavinimo reikalaujančias temas;
  • grįžtamojo ryšio su skaitytojais (t.p. jų pasitikėjimo) stoka, dėl ko žiniasklaida itin retai „iškasa“ ką nors verto visuomenės dėmesio;

Taip įsisuka uždaras ratas, kuris menkina turinį, verčia riboti investicijas ir neleidžia tikėtis kylančios saulės horizonte. Daug kartų minėta Deivido prognozė apie spaudos mirtį tik vaizdžiai iliustruoja artimiausio laikotarpio pokyčius.

Tinklaraščių autoriai gali padėti

Nors objektyvių statistinių duomenų nėra, tačiau retas kuris ginčytųsi, jog Lietuvos interneto vartotojų sukuriamo turinio (vertingo!) daugėja ir jau retas kas galėtų imtis pakartoti Džiugo titaniškas pastangas daryti kasdienes tinklaraščių autorių sukuriamo turinio apžvalgas. Tiesiog to turinio jau per daug!

Daugelis tinklaraščių nėra komerciniai, t.y. turinį kuria dėl saviraiškos, žinomumo didinimo, profesinės diskusijos ar kitų asmeninių tikslų, kurie nėra pajamų užtikrinimas trumpuoju laikotarpiu. Daugeliu atvejų tinklaraščių autoriai mielai dalinasi sukurtu turiniu, leidžia jį skelbti kitose interneto svetainėse.

Siūlymas!
Sukurti automatizuotą sistemą, kuri leistų dalyvaujančių autorių turinį nemokamai teikti tradicinės žiniasklaidos priemonėms.

Kaip sistema galėtų veikti, pavyzdį pateikia „Project Syndicate“. Tai savanoriška, narių išlaikoma organizacija, kurios misija – suteikti pasaulinio lygio įžvalgas ir komentarus vietos bendruomenėms. Taip stiprinama spaudos ir elektroninės žiniasklaidos priemonių nepriklausomybė, suteikiant galimybę gauti kokybišką ir nemokamą turinį.

Tokiam projektui sukurti ir paleisti į gyvenimą reikėtų:

  1. sukurti interneto svetainę;
  2. teisinio mechanizmo sąlygų (autorių nuorodos, honorarų, jei tokie yra, apskaita ir pan., kurių daugelį galima spręsti „CreativeCommons“ priemonėmis);
  3. bent 10-20 kokybiškų tinklaraščių autorių sutikimo dalyvauti;
  4. mokymų galimiems vartotojams (tradicinės žiniasklaidos priemonėms);
  5. minimalios priežiūros veikimo metu.

Tai toks paprastas siūlymas, kaip keisti dalį Lietuvos ateities. Yra norinčių prisidėti?

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

10 thoughts to “„Login 2010“: mūsų pagalba žiniasklaidai”

  1. Turiu įtarimą, kad prisidėti norėtų ne tik tinklaraštininkai, bet ir patys žurnalistai. Protesto forma anonimiškai galėtų rašyti kokybiškus darbus kitoms priemonėms. Viename didžiausių dienraščių dirbantis vyrukas vakar pasakojo, kad jo pareigybinės netikėtai pasipildė ir reklamos pardavėjo darbu. Suprask, susiveik reklamos savo atlyginimui padengti… Merdinti žiniasklaida – ligota visuomenė.
    Taigi, jei vienas kitas tekstas padėtų Lietuvos ateičiai – mielai juos parašyčiau.

  2. Liutaurai, idėja graži… Bet bent jau aš asmeniškai vargu ar dalyvaučiau. Nes kokie yra argumentai kurti turinį nemokamai tiems, kas iš to darys biznį? Gerinsim kokybę, o jie toliau darys tai ką daro? Įgyvendins savo politinius ir verslo interesus ir dar prisidengdami bloggerių vardu ir jų kuriamu turiniu? Geriau jau tegul išmiršta.

  3. Ren, tikrai taip, bėdų daugėja ir reikia problemą spręsti, kol tai netapo įsisenėjusia yda

    Andriau, tikiuosi 🙂

    Artūrai, viena iš dalyvavimo programoje sąlygų būtų autorių nustatytų taisyklių/principų/… laikymasis. Tai turėtų būti parama/paskata kokybiškai dirbantiems.

    Mane asmeniškai labiausiai neramina rajonų žiniasklaidos padėtis. Dalis jų yra sąžiningi leidėjai ir žurnalistai, kurie mielai priimtų kokybišką turinį, tiesiog neturi pakankamai .. laiko, galimybių, etc. O tai, kad kažkas iš to pradės daryti verslą – tebūnie, tegu užsidirba, greitai yla išlįstų iš maišo ir jie būtų pašalinti. O projekto vertė ne momentinė, ilgalaikė, t.y. orientuota į procesą ir tęstinumą.

    Kitas dalykas – sistema turi veikti į abi puses, t.y. ne tik žiniasklaidos priemonės turi galimybę rinktis autorius ir turinį, bet ir autoriai turi turėti galimybę riboti teisę atskiriems sistemos dalyviams naudoti jų turinį. Panašiai kaip kad veikė tinklaraštininkų tarpusavio reklamos projektas – jau pamiršau, kaip jis buvo pavadintas 🙂

  4. Visų pirma nesutičiau, kad vertingo turinio daugėja. Manyčiau, kad su blogais yra priešingai – labai daug nevertingo turinio ir tik dalis “aukso” (čia grynai subjektyvi nuomonė). Pažiūrėkim loger.lt Top10: nezinau.lt – interneteas + technologijos (temos įdomios tik siauram ratui IT besidomintiems žmonėms (tame tarpe ir man), nors pats populiariausias blogas Lietuvoje), Radiocool – kasdieniniai video klipai apie LED lemputės ir pan. dalykus (tikrai įdomu dar siauresniam ratui žmonių), Karolis Pocius – IT ir t.t. Manau, bėda ta, kad labai daug yra rašančiųjų apie IT ir labai mažai temomis, kurios galėtų būti įdomios plačiajai visuomenei (čia galbūt būtų galima išskirti Račą). Tikrai nemanau, kad Lietuvos Ryto puslapius, o tuo labiau kokio nors Valstiečio laikraščio būtų galima užkišti straipsniais apie Twitterį, Google Wave, Facebook’ą, autorinių teisių problemas, Windows 7 diegimo instrukcijomis. Tiesiog plačiajai visuomenei galėtų būti įdomūs visai kitokie dalykai (vėl mano asmeninė nuomonė): kitų žmonių gyvenimas (internetiniai dienoraščiai), maisto gaminimo blogai, įvairūs gyvenimo būdo žurnalai, socialinės tematikos blogai, “pasigamink pats” ir panašios tematikos. Manau, kad tik tokie blogai turėtų ateitį spaudoje.

  5. Aš tai dalyvaučiau, jei tai būtų rajoninis laikraštis su normalia redakcine politika. Didiesiems dienraščiams tikrai nėra ko padėti. Ir sutinku su mintim, kad ne visas kokybiškas turinys bus įdomus skaitytojui.

    Kitas dalykas – tinklaraščiai suteikia galimybę įterpti video, nuorodas, todėl nereikia vargti perpasakojant to, ką kažkas kitas jau parašė ar parodė, skaitytojai gali patys pasižiūrėti. Šito taip lengvai neperkelsi į spaudą.

    Kita vertus, jei žinočiau, kad mano tinklaraščio įrašai pateks į spaudą, tikriausiai rašyčiau struktūruočiau.

  6. Ir taip pasitikėjimas žiniasklaida lietuvoj per didelis, kad jis mažėja man asmeniškai malonu. Kaip pvz. A. Valinsko “stūmimo” akcija žiniasklaidoje buvo kažkas kraupaus, o dar kraupiau kad kažkas skaitė ir tikėjo. Geriau tegu miršta. O blogeriai patys gali leisti popierini variantą, niekas netrukdo.

  7. Siūlomoje sistemoje, kai autorių turinys nemokamai teikiamas tradicinės žiniasklaidos priemonėms, yra nemažas vidinis prieštaravimas, dėl kurio, manau, tokia sistema būtų neveiksminga.

    Esminis problemos šaltinis – pinigai. Teisingai pastebi Račas, „kokie yra argumentai kurti turinį nemokamai tiems, kas iš to darys biznį?“ Gauname sistemą, kai už savo darbą atlygio negaunantys autoriai savo kokybiškais tekstais šelpia tradicinę žiniasklaidą, kuri iš to uždirba pinigus.

    Už dyką rašantis tinklaraštininkas trumpuoju laikotarpiu nesitiki atlygio; jis tik kuria savo reputaciją, kuri padidina galimybes ateityje daugiau uždirbti. Savo žinomumą tinklaraštininkai gali didinti ir dabar, patys siūlydami tekstus kitoms žiniasklaidos priemonėms ar sutikdami su kitų žiniasklaidos priemonių prašymais perpublikuoti tinklaraštyje jau skelbtus tekstus. Sprendimo galią dalintis / nesidalinti savo kūriniais tinklaraštininkai turi jau dabar.

    Tarkim, yra sukuriama Liutauro siūloma SISTEMA: nuo šiol tinklaraščių autorių darbai kitoms žiniasklaidos priemonėms dovanojami SISTEMINGAI, t.y. pagal idėją, kad visi tekstai – nemokamai. Pirma problema jau išsakyta: kodėl aš turiu kurti nemokamai, kai kas nors kitas iš to uždirbs? Dėl šios priežasties nemažai potencialių autorių nedalyvautų sistemoje.

    Žinoma, galima tai spręsti ir taip: „Sistema turi veikti į abi puses, t.y. ne tik žiniasklaidos priemonės turi galimybę rinktis autorius ir turinį, bet ir autoriai turi turėti galimybę riboti teisę atskiriems sistemos dalyviams naudoti jų turinį.“ Tačiau tuo atveju, jeigu autoriai sukuria daug apribojimų žiniasklaidos priemonėms, gauname antrą sistemos problemą: sistema netenka savo idėjos – nemokamo ir laisvai prieinamo turinio. Vienintelis tokios sistemos pranašumas prieš asmeninius tinklaraščius – sistema leidžia labiau padidinti autorių žinomumą, bet tai ir viskas.

    MANO PASIŪLYMAS: keičiam pačią koncepciją ir vietoj nemokamų tekstų sistemos kuriam nepriklausomą portalą, kurio turinį nemokamai kuria tinklaraščių autoriai ir nepriklausomi žurnalistai. Kaip ir Liutauro siūlomos sistemos atveju, taip ir dabar autoriai rašo be atlygio, tačiau pati interneto svetainė yra ne tradicinės žiniasklaidos rėmėja, bet jos KONKURENTĖ.

    Galimybė leisti ar riboti teisę kitoms žiniasklaidos priemonėms naudoti portalo turinį bus ir toliau, tačiau tuo atveju, jeigu toks projektas taptų sėkmingu ir pritrauktų daug nuolatinių skaitytojų, būtų galima be sąžinės graužaties uždrausti turinio kopijavimą (bent jau komerciniais tikslais). Jeigu portalas uždirbtų pinigų iš reklamos, autoriai dar ir gautų honorarą (siekiantį porą litų…). Bet pagrindinė idėja, kad autoriai rašo už dyką, vis tiek liktų.

    Portalo turinį kurtų tiek tinklaraštininkai, tiek nepriklausomi žurnalistai. Tačiau atrankos kriterijus galėtų būti ne tiek „profesionalus autorius“ (apribojant portalo autorių skaičių), bet „profesionalus turinys“, kas leistų į portalą pakliūti net ir vieną gerą tekstą sukūrusiam autoriui.

    Pagrindinė šios idėjos problema – portalui neužteks tik minimalios priežiūros. Portalui reikės redaktoriaus/-ių, nes kokybišką turinį (net ir iš nelabai gausios autorių grupės) turi atrinkti žmogus, kad portalas netaptų tik eiliniu tinklaraščių turinio agregatoriumi.

    Bendru atveju aš nenoriu šelpti tradicinės žiniasklaidos. Tačiau su ja pakonkuruoti, net ir negaunant tiesioginio atlygio, būtų smagu.

Leave a Reply to God Cancel reply

Your email address will not be published.