XXI a. kasdienybės dienoraštis

LANVA vs. „Linkomanija“: teisiniai aspektai

linkomanijaPraėjusią savaitę Gediminas Gasiulis savo tinklaraštyje paklausė klausimų, į kuriuos nepatingėjau platokai atsakyti. Skaitytojai ginčijosi, argumentavo ir gavosi gana nebloga diskusija. Verta pabandyti susisteminti ir pabandyti sudėlioti tarpinius taškus teisės požiūriu, nes ir tinklaraščių grandai gina kitokią nuomonę.

Lietuvos tinklaraščiuose didžiausio dėmesio susilaukė LANVA veiksmai prieš 106 IP adresų savininkus. Teigiama, jog LANVA perdavė policijai šiuos adresus ir teigia, jog jie vienaip ar kitaip susiję su „Microsoft“ teisių į „Windows 7“ programinę įrangą pažeidimais.

Faktinės aplinkybės

Pirma, „Linkomanijos“ tinklo vartotojai neteisėtai keitėsi „Microsoft Windows 7 Ultimate“ operacinės sistemos programine įranga (nėra skelbiama, tačiau spėju, jog įdiegimo disko kopija).

Antra, LANVA nustatė 106 IP adresus, kuriuose registruoti įrenginiai atsisiuntė šią programinę įrangą, ir juos perdavė policijai.

Trečia,  „Microsoft“ atstovų teigimu, programinės įrangos diegimo diskus gali kopijuoti gali arba „Microsoft“, arba tokią teisę turintys partneriai.

Teisinė bazė

Šių metų liepos 15 dieną Seimas priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kurie įsigaliojo liepos 28 dieną. Ginčo atveju svarbi naujoji 21410 straipsnio 1 dalis, kuri nustato:

Neteisėtas <…> meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) <…> arba jų dalies <…> atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais <…> –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu

Taigi, bet kokiais būdais neteisėtai atgaminama programinė įranga (t.y. kopijuojama) gali kainuoti tokią veiklą vykdančiam asmeniui mažiausiai 1 tūkst. litų baudą ir papildomai – civilinį ieškinį iš autorių ir (ar) gretutines teises turinčio asmens.

Ginčui svarbūs ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 12-15 straipsniai, kurie nustato sąlygas, kada paslaugų tiekėjai (perduodantys informaciją, laikinai ar nuolatos ją saugantys) neatsako už neteisėtą veiklą. Bendru atveju galioja taisyklė, jog paslaugų tiekėjai privalo per protingą laiko tarpą, kai tik gauna informaciją, panaikinti neteisėtą turinį ar prieigą prie jo. Detaliai įspėjimų reikalavimus, reagavimo į juos procedūrą, sąlygas ir terminus reglamentuoja Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarka.

„Internete taip įprasta“ nebūtinai yra teisėta

Nauja ATPK redakcija Lietuvos teisėje sukūrė naują situaciją, kai pirmą kartą kilo reali teisinė atsakomybė ir už internetu daromus pažeidimus, kuriuos atlieka paprasti interneto vartotojai nekomerciniais tikslais.

Kylančius klausimus galima suskirstyti į tokias grupes pagal teisės teorijoje naudojamą teisės pažeidimų struktūrą: subjektas (kas atsako?), subjektyvioji pusė (ar buvo valia/aplaidumas elgtis neteisėtai?), objektas (ar ir kieno teisės buvo pažeistos?), objektyvioji pusė (ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp subjekto veiksmų ir padarytos žalos?).

A. Subjektas (kas atsako)

  1. Įrenginys priklauso organizacijai (darbovietei, mokyklai, nemokamą interneto ryšį siūlančiam paslaugų tiekėjui, etc.), kas atsakytų už tuo ryšiu padarytą teisės pažeidimą?
    ATPK 21410 straipsnyje nėra detalizuojama, koks asmuo daro neteisėtą veiklą, todėl ginčo atveju pažeidėjais laikytini abu susiję asmenys – organizacija (juridinis asmuo) ir organizacijos turtu besinaudojantis fizinis asmuo. Pirmajam asmeniui (organizacija) tenka pareiga užtikrinti, jog jos valdomas turtas (įrenginiai ir ryšio linija) nebūtų naudojami neteisėtiems veiksmams. Praktiškai dažniausiai tai įtvirtinama organizacijos vadovo patvirtintomis taisyklėmis, įsakymais, su kuriais privalomai turi būti supažindinami vartotojai (nemokamo bevielio ryšio atveju tam naudojamas pirmasis įspėjimo puslapis, kur išdėstomos naudojimosi sąlygos). Tokia išankstinė sąlyga leidžia naudotis IVPĮ 12 straipsnio apsauga, panaikina neatsargumą kaip organizacijos vadovo galimą kaltės formą. Jeigu tokios tvarkos nėra, neįmanoma nustatyti paslaugos vartotojų, tai atsakomybė už neatsargumą tenka tokios organizacijos vadovui arba jo paskirtam įgaliotam asmeniui.
  2. Ar galioja nemokamą interneto ryšį teikiančios organizacijos sutarties sąlyga, kuria ji už nieką neatsako, o visa atsakomybė tenka paslauga besinaudojantiems?
    Tokia sąlyga yra taikytina tik paslaugos tiekėjo ir paslaugos vartotojo santykiuose. Tokia sąlyga remdamasis paslaugos tiekėjas galės įrodyti savo dėmesį galimiems teisės pažeidimams ir kartu tai reikš paslaugos vartotojo kaltę.
  3. Kas atsako, jeigu įrenginys ir (ar) interneto ryšys buvo panaudotas be savininko žinios?
    Subjekto požiūriu tokiu atveju turto savininkui atsakomybė nekyla, tačiau būtent turto savininkams turėtų pateikti įrodymus (jam tenka įrodinėjimo pareiga), jog jis ėmėsi priemonių ir saugojo savo turtą nuo nesankcionuoto panaudojimo (pavyzdžiui, naudojo antivirusines programas, bevielį tinklą buvo apsaugojęs slaptažodžiu, etc.), pastebėjęs įsilaužimą, jį neutralizavo, kreipėsi į specialistus ir pan. Tuo pat metu šios aplinkybės turėtų būti papildomai paremtos ir paslaugų tiekėjo informacija, patvirtinančia galimą nesankcionuotą prisijungimą ir pasinaudojimą kaltinamo vartotojo turtu. Teismų praktikos nėra daug, todėl nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių visuma teismo būtų pripažinta pakankama. Šiuo atveju teismas turi spręsti (fakto klausimas), ar vartotojas meluoja, ar yra sąžiningas. Taikant „nuvaryto automobilio“ analogiją – nuvarytu automobiliu padarytos žalos kompensavimui turi įtakos policijos tyrimo dėl pranešimo apie automobilio vagystę išvados.
  4. Jeigu kompiuterio vartotojas yra nepilnametis ir negali deramai vertinti savo veiksmų?
    Pagal ATPK 12 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų. Dažniausiai interneto paslaugų tiekėjai nesudaro sutarčių su jaunesniais nei 18 metų asmenimis, todėl šiuo atveju atsakomybė tektų tėvams, kurie dėl neatsargumo sudarė sąlygas teisės pažeidimui.
  5. Ar gali atsakomybė tekti interneto paslaugų tiekėjui, pateikusiam neapsaugotą įrangą ir tinkamai neinformusiam vartotojų apie gresiančius pavojus?
    Pavyzdžiui, „Teo LT“ teikiami bevielio ryšio skirstytuvai dažnai yra įdiegiami be slaptažodžių, atvira prieiga, jokios išsamios informacijos apie tinklo saugumą vartotojams dažniausiai nepateikiama. Nors svarbi aplinkybių visuma, tačiau iš tiesų įmanoma būtų ginčyti, jog tokiu atveju paslaugų tiekėjas nesiėmė visų priemonių saugumui užtikrinti.

B. Subjektyvioji pusė (ar yra kaltė)

  1. Ar iš to, jog asmuo „siuntėsi“ programinės įrangos kopiją, galima daryti išvadą, jog jis padarė teisės pažeidimą tyčia ar dėl neatsargumo?
    Vartotojai gali teigti, jog siųsdamiesi programinę įrangą jie nepadarė nusikaltimo tyčia, nes „Linkomanijoje“ nėra įspėjama, jog šis ar kitas turinys yra neteisėtas. Esą vartotojai nežinojo, jog tai autorių teisių ginamas kūrinys ir jo neteisėtai kopijuoti (atgaminti) negalima. Tai vėl fakto klausimas ir tik teismų praktika suformuos taisykles, kada bus pripažįstama, jog nėra vartotojų kaltės. Deja, spėju, jog „Linkomanijos“ ir kitais panašiais atvejais formuosis praktika vienareikšmiškai ginanti autorių teisių savininkus, t.y. turėtų formuotis taisyklė, jog jeigu nėra aiškaus autorių teisių turėtojo leidimo, tai atitinkamos turinio atgaminimas nėra teisėtas. Tai būtų prasminga, nes tyrimų duomenys atskleidžia, jog pagrindinis tokių sistemų naudojimo tikslas – keitimasis autorių teisių saugomu turiniu.
  2. Ar interneto paslaugų tiekėjai (IPT) privalo pasirašyti LANVA siūloma bendradarbiavimo sutartį?
    Geros praktikos požiūriu tai rekomenduotina ir gali būti vertinama IPT naudai, jeigu kiltų ginčas. Tačiau nesutikimas kurti specialių santykius su LANVA (bendradarbiauti) negali turėti jokios neigiamos įtakos. Vienintelis teisės aktas, kurio IPT turi „šventai“ laikytis – tai jau minėta Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka.
  3. Kaip vartotojas galėtų įrodyti savo nekaltumą, jeigu jo turtu buvo pasinaudota nesankcionuotai (t.y. be jo žinios)?
    Prisimenant „automobilio vagystės“ analogiją reikėtų teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų turto savininko rūpinimąsi savo turtu, taikytas priemones (pavyzdžiui, naudotą nemokamą ar komercinę antivirusinę programinę įrangą, tinklo slaptažodžius, specialistų konsultacijas, etc.), o taip pat – tinklo paslaugų tiekėjo patvirtintus duomenis apie tinklo naudojimą, galimai kenkėjiškų asmenų pėdsakus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą priimtų teismas, įvertinęs visą aplinkybių visumą.
  4. „Microsoft“ leidžia 30 dienų bandyti „Windows 7“ programinę įrangą, todėl daugeliui savaime suprantama, jog galima ir keistis diegimo kompaktų kopijomis
    Tokia iliuzija gali būti, tačiau formaliai „Microsoft“ programinę įrangą galima atsisiųsti tik tiesiogiai internetu arba iš sertifikuotų partnerių. Visgi, galima būtų ginčyti, jog tokiais savo veiksmais ir tinkamai neįspėdama (?) „Microsoft“ sudaro prielaidas netinkamam vartotojų vertinimui susidaryti.
  5. Ar kopijavimas nekomerciniais tikslais yra neteisėtas?
    Taip, liepą įsigaliojus ATPK pakeitimams dabar baudžiamas ir nekomerciniais tikslais daroma veika.

C. Objektas (kam padaryta žala)

  1. Kiek ilgai tinklo savininkas privalo kaupti informaciją apie naudojimąsi tinklu?
    Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 6 dalį, 65 straipsnio 2 dalį viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti jų generuojamus arba tvarkomus įstatymo I priede išvardytus duomenis  6 mėnesius nuo ryšio datos. O priede duomenys išvardinti gana detaliai ir aiškiai.
  2. Kraunant bet kokį interneto puslapi, visa jo informacija yra kopijuojama į vartotojo kompiuterį, įskaitant ir foninę muziką – ar tai teisėta?
    Jeigu autorius nesuteikė teisės naudoti muzikinį kūrinį interneto svetainėje – tai būtų jo teisių pažeidimas. Vartotojo atveju būtų sunku įžvelgti kaltę (nei tyčios, nei neatsargumo), nebent būtų įrodyta, jog vartotojas pats specialiai ieškojo tokių interneto svetainių, jose skelbiamo neteisėto turinio. Aišku, praktikoje tai beveik neįtikėtina. Tačiau interneto svetainės savininkai tikrai būtų atsakingi už tokio kūrinio panaudojimą be leidimo.
  3. „Linkomanija“ yra privati grupės nepažįstamų žmonių erdvė – LANVA, rinkusi ten duomenis, pažeidė privatumą
    Jeigu formaliai pasiremtume CK 2.23 straipsnio 2 dalies norma, jog privataus gyvenimo pažeidimu laikomas <…> susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas <…>. Akivaizdu, jog LANVA surinko 106 asmenų IP adresus ir juos perdavė policijai. Šiuo atveju kyla klausimas, kuri teisinė vertybė yra svarbesnė – privatumas ar autorių teisių apsauga. Taip pat svarbus ir teisės principas, jog teisė iš teisės pažeidimo nekyla, taigi šiuo atveju vartotojai, pažeidinėjantys autorių teises negali slapstytis po savo privatumu. Tiesa, tais atvejais, kai LANVA suklysta ir policija nepateikia įrodymų, jog vienas ar kitas IP adresas neteisėtai atgamino programinę įrangą, atsiranda galimybė reikalauti žalos atlyginimo už pažeistą privatumą. Kita vertus, tokiu atveju dar reikėtų įrodyti, jog IP adresas yra privati asmens informacija. Juo labiau, kad ji viešai buvo prieinama dideliam „Linkomanijos“ lankytojų ratui. O viešoje erdvėje skelbiami asmens duomenys negali būti sutapatinami su privačia informacija.
  4. „Piratų partijos“ ideologiniai teiginiai, neigiantys nematerialaus turto kopijavimo žalą autoriams:
    1. Neteisėtai atgaminant programinę įrangą žala autoriui nepadaroma
      Teigiama, jog pavogus vieną traktorių iš įmonės X, kuri turi N traktorių, pas įmonę X lieka (N-1) traktorių. Tuo tarpu „Windows 7“ ar „Titaniko“ autoriams nesumažėja turimų pagamintų programų. Tokį samprotavimą paneigia baziniai laisvosios rinkos principai – joje viskas vyksta mainų pagrindu. Vienai pusei reikalinga vertė keičiami į kitos pusės siūlomą vertę. Piratavimo atveju viena pusė savo interesą patenkina, kita lieka pamiršta.
    2. Piratavimas yra viena pagrindinių programinės įrangos tobulėjimo paskatų
      Sunku įvertinti, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pažeidimas padaromas, viena pusė nepelnytai nukenčia.
    3. Yra žalinga uždirbti už tai, kam neskiriama daug pastangų
      Esą autoriams visiškai užtektų pajamų už tai ką jie daro „gyvai“ ir kam deda pastangas, jeigu jie yra tikrai „geri“. Toks aiškinimas paneigia pats save – tai ką „gyvai“ turėtų daryti, pavyzdžiui, eilinis programuotojas?
    4. Piratavimas nėra vagystė
      Teigiama, jog faktas, jog kažkas siunčiasi kažką nemokamai, nereiškia, kad tą kažką būtų ir pirkęs. Taigi, autorius nebūtų gavęs tų pinigų, todėl jam nepadarytą ir žala. Esą net atvirkščiai, atlikėjams, gyvenantiems iš koncertų, piratavimas yra nemokama reklama, ateityje kurianti papildomas pajamas. Toks aiškinimas vėlgi atsiremia į tą pačią laisvosios rinkos mainų principą – viena pusė gauna naudą, kita ne..
    5. Programinės įrangos kaina yra neproporcingai didelė
      Esą kalbama apie pasekmes (piratavimą), bet nediskutuojama apie priežastį (programų kaina). Toks aiškinimas vėlgi atsiremia į gaunamą vertę. Jeigu dalis verslų veikia neefektyviai ir negali nusipirkti brangaus įrankio, tai turi arba skolintis investicijoms ir būsimomis pajamomis dengti investicijas, arba atsisakyti modernių darbo priemonių.
  5. LANVA pati darė neteisėtą veiklą, nes pati siuntė/platino
    Šiuo atveju „Microsoft“ yra visų autorių teisių savininkė ir turi teisę atitinkamas teises suteikti kam tinkama. Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą, tam jokių papildomų Lietuvos institucijų ar teismų leidimų nereikia.
  6. Ar gali būti baudžiamas asmuo platinęs ne visą bylą, o tik jos dalį?
    P2P programinės įrangos veikimo principas toks, kad jie siuntėsi iš tų visų 106 adresų po tam tikrą dalį – minėtas ATPK straipsnis tiesiogiai ir įvardina, jog pakanka neteisėtai atgaminto dalies autorių teisėmis ginamo kūrinio.
  7. Jeigu būtų apsaugota autorių teisių saugoma programinė įranga, nebebūtų įmanoma atsisiųsti legalių torrent bylų.
    Creative Commons“ pateikia paprastą automatizuoto turinio valdymo sistemą – turinys pažymimas specialia licencija, pagal kurią galima atskirti, kokiais atvejais kūrinių autoriai leidžia naudotis savo kūrinius (pavyzdžiui, „Google“ vaizdų paieškoje galima pasirinkti, kokių licencijų vaizdus norima matyti paieškos rezultatuose).

D. Objektyvioji pusė (veiksmas -priežastinis ryšys – žala)

  1. Fakto klausimai:
    1. IP ir (ar) MAC adresai gali būti dirbtinai perimami, galima juos imituoti
      Taip, techninės galimybės yra, tačiau IP ir (ar) MAC adresas – tik vienas įrodymas, teismas vertina jų visumą
    2. IP adreso prisijungimas/paskelbimas neįrodo, jog byla buvo atgaminama (kopijuojama)
      Norint įrodyti, kad byla buvo atsisiųsta/išsiųsta, interneto paslaugų tiekėjas dubliuoti visus įeinančius ir išeinančius paketus, visa tai saugoti. Praktiškai tai būtų pernelyg didelė sistemų apkrova, tenkinamasi jau minėto ERĮ įstatymo priede išvardintomis duomenų kategorijomis. Manyčiau, tai rimčiausias gynybinis argumentas vartotojų pusėje. Akivaizdu, jog šia dalimi įrodinėjimo pareiga tenka LANVA’i, o policijai nesiėmus jokių veiksmų, nepaimant įrenginio ir neatliekant jo ekspertizės įrodymai nėra pakankami teigti, jog siuntimas vyko. Tiesa, galima būtų bandyti fiksuoti bylos dalis, kurios atsisiųstos iš atitinkamų IP adresų ir, logiška, tai reikštų, jog atitinkama byla yra atgaminta ir ten saugoma.
    3. Norint nustatyti „Windows 7“ licencijavimo pažeidimą, turi būti tikrinami kompiuteriai
      Taip, kompiuterių ekspertizė suteiktų galutinius atsakymus, tačiau ATPK pakanka ir dalinio atgaminimo (t.y. siuntimosi) fakto.
    4. „utorrent“ nėra sertifikuota ir jos pagalba gauti duomenys negali būti laikomi patikimais
      Svarstytina gynybos taktika – ginčyti LANVA’os policijai pateiktų duomenų teisingumą, t.y. reikalauti papildomų įrodymų, jog šie duomenys tikri. Faktiškai LANVA į tai galėtų pasinaudoti antstoliais, kurie fiksuotų programos naudojimą ir raštu fiksuotų parodymus įrenginiuose.
  2. Lietuvoje nėra biurokratinio mechanizmo, koks dabar jau veikia Prancūzijoje
    Visiška tiesa, Prancūzijoje nerasite nemokamos prieigos, kurioje nebūtų nustatinėjama asmens tapatybė. Taip užkertamas kelias „neidentifikuotų“ interneto vartotojų gyvavimui.
  3. LANVA teigia, jog greitai vartotojas turės įrodyti, jog jo tinklu byla nekeliavo
    LANVA atstovų argumentai šiuo atveju man yra nesuprantami.
  4. Nėra teisės aktų, nustatančių tinklo įrangos (įskaitant bevielio ryšio taškus) naudojimo ir priežiūros tvarką
    Neminėsiu daugybės RRT iniciatyva, pacituosiu to paties ATPK 214 straipsnio 3 dalį: „Prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų (interneto) vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų“. Žinoma, reikėtų sulaukti Vyriausybės įpareigotos institucijos patvirtintos tvarkos, tačiau mechanizmas baudimui jau yra..
  5. LANVA neturėjo teisės registruotis ir tapti „Linkomanijos“ vartotojais
    Paradoksalu, tačiau tai iš tiesų gali būti „Linkomanijos“ narystės reikalavimų pažeidimas. Gali būti ginčijamasi, kiek tokia taisyklių sąlyga yra teisėta, tačiau LANVA’os ir Lietuvos vartotojų ginčui tai neturi jokios reikšmės – LANVA’i svarbu fiksuoti faktus, kam ji ir panaudojo galimai neteisėtą vartotojo abonentą. Šiuo atveju aiškiam teisiniam įvertinimui reikia tirti: a) taikytiną teisę; b) jurisdikciją; c) „Linkomanijos“ taisykles. Jeigu taisyklių sąlygos nėra negaliojančios, tai „Linkomanija“ turėtų teisę imtis atitinkamų veiksmų prieš LANVA, tačiau tai apsiribotų taisyklėse numatytomis sankcijomis.

P.S. Nei dabar, nei iki šiol nesu niekaip susijęs su LANVA, šis įrašas sukurtas remiantis žiniomis iš MRU dėstomo Interneto teisės kurso.

P.P.S. kai kurie subjektyvūs vertinimai susiję su mano paties darbu, kuriant intelektinę nuosavybę ir norą ją saugoti, taip pat – 2002-2004 metų laikotarpiu ryšių su visuomene konsultacijomis asociacijai „BSA Lietuva“.

siųsdamasi LANVA iš torentų pati pažeidė įstatymus

50 Comments

  1. Vilijus

    Sveiki Liutaurai,

    aptardamas klausimą “Ar gali būti baudžiamas asmuo platinęs ne visą bylą, o tik jos dalį?”, pamiršote, kad realiai ATPK straipsnis yra iš dviejų dalių, kurio pirmoji kalba apie atkūrimą, o antroji apie platinimą. Platinimas nėra atkūrimas, manau, tai dvi skirtingos sąvokos. O būtent apie kūrinio dalies platinimą visiškai nieko neminima pačiame straipsnyje. Išplatinus dalį kūrinio, jis yra netinkamas naudojimui.

    LANVA šiuo atveju ir pateikė įrodymus, susijusius su kūrinio platinimu.

    Dėl Microsoft ieškinio: kokią žalą jie patyrė/galėjo patirti, jei vartotojas išplatino kūrinio dalį, kurią turint jis neveikia ir negali būti panaudotas? Manau, šiuo atveju realus nebent vienas civilinis ieškinys visai 106 asmenų grupei.

  2. Vycka

    “Faktinės aplinkybės – LANVA nustatė 106 IP adresus”
    “Faktiškai LANVA į tai galėtų pasinaudoti antstoliais, kurie fiksuotų programos naudojimą ir raštu fiksuotų parodymus įrenginiuose.”

    Labai daug “faktų”, tačiau skamba maždaug kaip televizoriaus žiūrėjimas kartu su anstoliais.
    Jeigu programos kūrėjai pripažįsta, kad programa nėra tam tinkama ir patikima, reiškia tokia ir yra. Gali nors ponas Dievas su pieštuku ir popieruku šalia sėdėti, bet tai nieko nekeis.

  3. Vilijus

    Gaila nėra komentarų redagavimo mygtuko… Nemėgstu “double post”.

    Teigėte: “Šiuo atveju kyla klausimas, kuri teisinė vertybė yra svarbesnė – privatumas ar autorių teisių apsauga.”

    Kas svarbiau: konstitucija ar kiti įstatymai?

    Būtų įdomu jei dar panagrinėtumėte situaciją tokią: visi 106 asmenys, teisme teigia, kad siuntimosi metu naudojo programas simuliuojančias išsiuntimo faktą, taip norėdami pasikelti savo “reitingą”. Tokiu atveju visi tie adresai būtų buvę matomi, bet realaus siuntimo nebūtų vykę.

  4. tori

    Pagaliau rimtas straipsnis, išsamiai ir aiškiai aptariantis susidariusią situaciją!
    O kaip būtų su vartotojais, kurie siuntimui naudotų kokius nors tarpininkus Lietuvoje ir užsienyje (proxy, VPN ir pan.)?

  5. RascalLT

    Argumentų, kodėl piratavimas yra blogai yra – juk vienaip ar kitaip bylos prieš piratus laimimos.

    Norėčiau išgirsti tamstos komentarus “atgarsio” klausimu: jei jau būtų paskelbti viešai ir patraukti atsakomybėn tie 106 linksniuojami asmenys, ar būtų nusikaltimas ateiti ir baudą/teismo išlaidas sumokėti viešai už juos, tokiu būdu padrąsinant ir toliau taip elgtis ir parodant visuomenės ir kodekso nuomonių išsiskyrimą?

    Pareiškimas: Aš windows 7 nesisiunčiau, bet jei bus iki finansinių klausimų, esu pasiryžęs kiek įmanoma padėti bendraminčiams, manantiems kad intelektinės nuosavybės apsauga nėra teisėsaugos sistemos reikalas. Buvo kalbama apie kaip tik tokio precedento kūrimą Lietuvoje, bet aš esu įsitikinęs, kad šiuo metu rinka veikia puikiai, ir iš intelektinės nuosavybės kūrėjai uždirba lygiai tiek, kiek yra verti pagal savo sugebėjimus.

  6. RascalLT

    Atsiprašau.

    “Argumentų netrūksta…”

  7. Muks

    Ponas Liutauras net ne teisininkas, o ledžia sau daugiau negu derėtų…

  8. Invisible

    Puikus straipsnis tikrai buvo įdomu paskaityti

  9. Pastaba

    Litaurai,

    pries rasydamas tokius straipsnius pasistenk pasidomet ir kitu ES saliu teismu praktika identiskose situacijose. jos tikrai yra. si karta atrodai pakankamai profaniskai.
    kita pastaba, “neperdarinek” istatymu pagal savo poreiki.
    pasistenk nelyst i techninius problemos aspektus, kuriems nepakanka tik suvokimo, o reikia ir ziniu.

    sekmes

  10. Povilas

    teises studenta ar destytoja suvartet 😀

    O as klaidziodamas interneto platybese pamaciau kad buvo parasyta EROTIKA galvojau paziuresiu tai parsisiunciau bet ten buvo apgaule ir pamaciau kad win7 dada issigandau kad tapau vagimi, galiu but nubaustas ystatymu ir istryniau, neneigiu kad siunciausi bet buvau suklaidintas, juk siunciausi ne is LINKOMANIJOS o radau placiajame internete torent failiuka (kiti galit sakyti, kad jum atsiunte emailu, greiciausiai spamas, juk buvo isplatinta LM vartotoju DB su emailais), kas ka man padarys?

  11. Vilijus

    Vat staiga visa situacija pasikeitė: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/56/63858/

    Microsoft Lietuva teigia, kad nieko apie LANVA veiksmus nežinojo ir jokių leidimų šiai asociacijai nesuteikinėjo. Būtų malonu išgirsti autoriaus komentarus atsižvelgiant į dabartinę situaciją.

  12. ernestas

    Sis mano komentaras (jeigu buvo publikuotas) uztraukia tamstos blogui bauda nuo 1000 iki …
    NES:

    Jusu serveris padare shio komentaro kopijas kiekvienam aplankiusiam jusu puslapi. t.y. viesai platino autorinemis teisemis apsaugoto kurinio kopijas.

    t.y. pamastymui apie tamstos texksto dali: C. (Objektas) dalis 2.

  13. tomas

    kas liecia straipsbyje pamineta atpk 214(10) str. reiketu irodyti, kad platinama kopija buvo neteiseta. programines irangos keitimasis tarp asmenu (kai gamintojas oficialiai suteikia 30 dienu nemokama naudojima) nedaro kopijos nelegalia.

  14. stebėtojas

    Čia tėra tik nuomonė, net jei ir išdėstyta punktuose.

    “P.P.S.” po tekstu yra iškalbingesnis už patį tekstą. Gerbiu autorių, kad atvirai jį parašė.

  15. tomas

    214 (10)str. programines irangos panaudojimas – programine iranga gali buti panaudota tik ja instaliavus.

  16. Ysidor

    naujoji 21410 straipsnio 1 dalis, kuri nustato:

    Neteisėtas meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jų dalies atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais –

    p.autoriau, atsakykite prasau i toki klausima:
    Ar gausiu bauda, jeigu viesai gatveje garsiai deklamuosiu meno kurini (eilerasti pvz). Arba dainuosiu daina is kompaktinio disko, kurio autoriaus teises gina LANVA ?

  17. Liutauras

    Vilijau,
    1) 214-10 straipsnis mini ir “neteisėtų kopijų platinimą”, ne tik “atgaminimą”
    2) “konstitucija vs. kiti įstatymai” – netinkamas palyginimas, konstituciją detalizuoja ir jos išimtis detaliai įtvirtina įstatymai, poįstatyminiai ir kiti teisės aktai
    3) dėl “reitingų kėlimo įrangos” – ok, būtų tinkama gynyba, tačiau šiuo atveju, kiek suprantu, LANVA turi įrodymus, jog iš atitinkamų IP adresų pati atsisiuntė programinės įrangos dalis
    4) dėl “Microsoft Lietuva” komentarų – korporacija matricinės struktūros, tad labai gali būti, jog teisiniai veiksmai koordinuojami tiesiogiai iš kokio nors centro Europos vidury, vietinis skyrius nebūtinai ir informuojamas (aišku, komunikacijos požiūriu tai klaida)

    Vycka, aš nedirbu su LANVA, tiesiog prognozuoju, kokias įrodymų rinkimo priemones jie galėjo naudoti

    tori, kiltų klausimas dėl galimybės nustatyti galutinį vartotoją. vėlgi – “slaptumo uždangą” suteikiantis paslaugos tiekėjas liktų kaltas.

    RascalLT, baudą už kitą asmenį sumokėti galima

    Muks, nusišnekat, laukiu argumentų

    Invisible, ačiū!

    Pastaba, mielai laukčiau argumentų, pageidautina – taisyklinga lietuvių kalba 😉

    Povilai, jeigu kaltės nėra – nėra ir atsakomybės

    ernestai, pats tą komentarą viešai paskelbėt žinodamas pasekmes

    tomai,
    1) jeigu daroma autorių teisių objekto kopija (vyksta atgaminimas), tam reikia turėti autoriaus leidimą (licenciją), kitu atveju tai neteisėta
    2) perskaitykit ir kitą dalį, atkreipkit dėmesį į žodį “atgaminimas”

    stebėtojau, neturiu ko slėpti ir nebijau savo nuomonės 🙂

    Ysidor, jeigu nėra autoriaus sutikimo – neteisėta

  18. ichmbch

    Nežinau, Liutaurai, tu priimi teisę, kaip neginčijamą aksiomą. O aš manau, kad šį kartą teisė susiduria su dideliais sunkumais. Bet kokiame moksle (ar tai būtų teisė ar fizika) yra negerai visur ir visada neginčijamai vadovautis senomis tiesomis (kurios tam tikrais iki tol nebandytais atvejais paaiškėja esančios nevisiškai teisingos, pvz akivaizdus pavyzdys – Niutono dėsniai). Tas pats per krizę nutiko ir su ekonomika, kuomet garsūs pasaulio ekonomistai, pripažino, jog laisvos rinkos ekonomika veikia ne visai pagal tuos dėsnius, kuriuos manė esant teisingus. O kai kurie ekonomistai šventai tikėjo, jog pagaliau buvo atradę tuos neginčijamus laisvosios rinkos ekonomikos dėsnius.

    Kad nesikartoti, mano nuomonė ir atsakas aną tavo komentarą čia: http://www.nezinau.lt/lanva-vs-106-antras-raundas#comment-59706 🙂

  19. Vilijus

    Dėkui už atsakymus.

    Beje Linkomanijos D.U.K pasirodo minima, kad Linkomanija.net bendradarbiauja su autorių teisių savininkais, ir, jei kuris iš jų įrodo turintis autoriaus teises, jų prašymu turinį pašalina, pateikus tikslią nuorodą į jį. Taigi, autorių teisių savininkai kaip ir net nebando užkirsti kelio konkretaus turinio platinimui, jei neprašo. Na bet čia jau administratorių reiktų klausti ar ateina tokių prašymų ar ne.

  20. Vilijus

    Kaip minėjote nezinau.lt komentare, iš tiesų daugumos požiūris yra toks, kad viską galima tiesiog pasiimti už tai nieko nesumokant. LANVA, kiek matosi, ir bando su tuo kovoti, tik galbūt kovos būdai ne tokie. Rykštės principas pasiteisina labai retais atvejais. Racionaliau būtų jiems kartu su autorinių teisių savininkais ieškoti būdų kaip tą pačią mokamą programinę įrangą padaryti patrauklia vartotojui, kad jam nebūtų noro naudoti nelegalių versijų. Bet tokio pobūdžio veiksmai reikalauja rimtų pastangų, ilgo laiko tarpo ir noro tuo užsiimti, kas deja niekada nebuvo būdinga lietuviams ir ypač tokioms asociacijoms. Mūsų šalyje paprasčiau darbą imituoti. Manau, kad netgi įvairių torrent tarnybų varotojai įsitrauktų į tokias diskusijas ir padėtų ieškoti visiems priimtino sprendimo.

    Visada buvo keliamas klausimas: tarkim MS geriau už operacinę sistemą gauti 50% mažiau pelno ar negauti pajamų išvis? Ypač kai teisinė bazė IT srityje nėra pakankamai išvystyta, kad būtų galima kovoti bausmėmis. Laikyčiau tai neprotingu marketingu.

    Ir tų klausimų susijusių su programine įranga yra ir daugiau.

  21. Tomas

    Dėl faktinių aplinkybių (kad nekartoti – sunumeruota):

    1) Microsoft nuomonė apie siuntimosi legalumą:
    „Tiek privatiems, tiek verslo klientams yra daug būdų atstatyti operacinę sistemą arba gauti ją legaliai. Siųstis ją „Torrent“ tinklu labai nerekomenduojame. Ar tai tiesiogiai draudžiama – reikėtų pasitikslinti“, – sakė M.Bieliūnas.
    „Santykiai tarp vartotojo ir kompanijos „oficialiai“ prasideda tuomet, kai pradedama instaliacija…“

    2) LANVA nusikopijavo torrento kliento langą ir su paintu surašė 106 sau nepalankių asmenų ir organizacijų IP adresus 😉
    Gal taip ir nebuvo, bet iš kur mums (teismui) žinoti, jog LANVA nesufabrikavo teikiamų duomenų?

    3.1) žr. pirmą punktą;
    3.2) „Microsoft“ atstovų teigimu, jie LANVAI nesuteikė teisės platinti savo programinę įrangą net ir piratų gaudymo tikslais.

  22. Gediminas Gasiulis

    Galbūt esu pernelyg naivus, tačiau man LANVA kova su failų siuntėjais panaši į kovą su visais interneto vartotojais, jų laisvėmis. Aš manau, jog geriau turėti daugiau laisvių, nei daugiau suvaržymų.

    Kitu atveju, neilgai trukus turėsime situaciją, kaip tame anekdote, kur viešbutis pateikia sąskaitą už saunas, vonias ir pirtis, nors klientas nesinaudojo, “bet galėjo”. Arba – dar juokingiau – internetą pirksime kaip kabelinę: “akcija, 10 Lietuvos ir 10 užsienio portalų – tik 10 lt/mėn”….

    Gaila, jog palaikote LANVA, kuri nusprendė apeiti situaciją iš užpakalio. Man šis manevras atrodo itin negražus ir netaktiškas. Mėgstate interneto teisę lyginti su apčiuopiamomis mašinomis gatvėje, tai pateiksiu ir aš pavyzdį, ką turiu omenyje: net policija prieš akcijas “matuosim greitį” “tikrinsim girtumą” ir pan. praneša viešai. Ir greičio matuokliai niekur neslepiami. O jei policijos pareigūnai “šaudo” pasislėpę už krūmo, naktį ir be švyturėlių – teisme tai apskundęs baudos išvengsi.

    Neslėpsiu, man pikta, kai eiliniai interneto vartotojai užpuolami iš pasalų, kaip koks H.Daktaras Bulgarijoje. Na, dabar žinosim, naršant internete visada geriau pasislėpti IP. Juk jei LANVA net uždarus tinklalapius stebi, tai ką kalbėti apie atvirąjį internetą…
    Tačiau grįžtant prie automobilių, kokia nauda būtų iš valstybinių numerių, jei visi juos užsidangstytume?

    Ir pabaigai, keli komentarai dėl jūsų surašytų komentarų:

    A3: “Kas atsako, jeigu įrenginys ir (ar) interneto ryšys buvo panaudotas be savininko žinios? -Subjekto požiūriu tokiu atveju turto savininkui atsakomybė nekyla, tačiau būtent turto savininkams turėtų pateikti įrodymus (jam tenka įrodinėjimo pareiga), jog jis ėmėsi priemonių ir saugojo savo turtą nuo nesankcionuoto panaudojimo ”
    ir
    B3: “Kaip vartotojas galėtų įrodyti savo nekaltumą, jeigu jo turtu buvo pasinaudota nesankcionuotai (t.y. be jo žinios)? Prisimenant „automobilio vagystės“ analogiją reikėtų teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų turto savininko rūpinimąsi savo turtu, taikytas priemones ”

    Nežinau interneto tiekėjo, kuris turėtų REIKALAVIMUS klientams dėl interneto ryšio saugumo. Kodėl turėčiau įrodinėti, kad turėjau tai, ko nėra reikalaujama?
    Interneto ryšys nėra automobilis, jis nėra apčiuopiamas ar “nuvaromas”. Jį vienu metu galima duoti “pavairuoti” kad ir 10 žmonių, vienu metu jį gali “vairuoti” penki tie, kam “leista” ir trys tie, kam “neleista”. Kai automobilis papuola į avariją, viskas aišku, o kai internetu kažkas siunčiamasi…?
    Mano supratimu, LANVA turės įrodyti atsakomybę asmens, padariusio nusikaltimą, o ne naudojusio internetą. “Aš nežinau, ar mano internetas nebuvo nulaužtas” mano nuomone yra pakankamas argumentas likti “sausam” (žinoma, tiems, kas turi WiFi).
    Turint tik IP nustatyti konkretų asmenį praktiškai neįmanoma. Bus labai įdomu pamatyti “to see them try”. Žinoma, nebent bus atliktos kratos, patikrinti kompiuteriai. Arba jei pas kažką namuose laidas privirintas prie kompiuterio. Tada jau neišsisuksi…

    B4: “„Microsoft“ leidžia 30 dienų bandyti „Windows 7“ programinę įrangą, todėl daugeliui savaime suprantama, jog galima ir keistis diegimo kompaktų kopijomis. – Tokia iliuzija gali būti, tačiau formaliai „Microsoft“ programinę įrangą galima atsisiųsti tik tiesiogiai internetu arba iš sertifikuotų partnerių. Visgi, galima būtų ginčyti, jog tokiais savo veiksmais ir tinkamai neįspėdama (?) „Microsoft“ sudaro prielaidas netinkamam vartotojų vertinimui susidaryti”

    Individualiems vartotojams legaliai atsisiųsti Win7Ultimate internetu neįmanoma. Tik verslo klientams.
    Tai jei aš turiu licencinį raktą, tik pamečiau instaliavimo CD (arba ištryniau/sugedo HDD), spėkit, ką rinksiuosi – torrent ar ieškoti pardavėjo, kad iš jo nusipirkčiau OS atstatymo kompaktą? Ypač, jei susitvarkyti PC reikia skubiai (o penktadienio vakaras, ir niekas nedirbs visą savaitgalį…)

    Be to, kokį nuostolį MS patyrė dėl to, kad jos produktas buvo nukopijuotas (bet neinstaliuotas)? Patys MS man to negalėjo paskaičiuoti.

    C5: “LANVA pati darė neteisėtą veiklą, nes pati siuntė/platino – Šiuo atveju „Microsoft“ yra visų autorių teisių savininkė ir turi teisę atitinkamas teises suteikti kam tinkama. Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą, tam jokių papildomų Lietuvos institucijų ar teismų leidimų nereikia.”

    “Microsoft Lietuva” apie LANVA veiksmus nieko nežinojo. Apie kokį “leidimą piratauti” kalbama, MS atstovai man negalėjo paaiškinti. Tai jei nei MS, nei kokia teisinė institucija leidimo nesuteikė, ar tikrai LANVA veiksmai teisėti?..
    MS dar galėtų LANVA’ą už vardo teršimą apskųsti. Šitaip neigiamame kontekste “prasinešti” ne kiekvienam ir pavyksta…

  23. eZx

    Komentaras iš nedidelių, tačiau objektyvių stebėjimų – teisinės nuostatos ne visuomet yra pritaikomos praktikoje ir yra lengvai užginčiajomos kitomis teisinėmis nuostatomis. Akivaizdus ir visiems žinomas faktas, kad teisinės sistemos manipuliacijos be kurių, išdrįsiu teigti, teisininkai mažiau duonos turėtų, šioje diskusijoje vaidina svarbiausią vaidmenį. Kuomet daugiau mažiau mėgėjiškos vartotojų pastabos bus įvilktos į teisinių žinių drabužį (ką visai neblogai bando daryti tinklaraščio autorius) ir išbandytos teisminiame procese, bus galima kalbėti apie daugelio čia išvardintų įstatymų veiksmingumą. Kaip Liutauras taikliai pastebėjo – trūksta teisminės praktikos.

    Keli mano komentarai:

    ———————————————————————-
    “Ar gali būti baudžiamas asmuo platinęs ne visą bylą, o tik jos dalį?”

    >P2P programinės įrangos veikimo principas toks, kad jie siuntėsi iš tų visų 106 adresų po tam tikrą dalį – minėtas ATPK straipsnis tiesiogiai ir įvardina, jog pakanka neteisėtai atgaminto dalies autorių teisėmis ginamo kūrinio.

    Vadinasi nuplagijavęs dalį 80 m2 abstraktaus ekrpresionizmo krypties tapybos darbo galiu būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn? Kaip bus įrodomas dalies autentiškumas? Ar ne per daug techninių galimybių reikalaus įrodymas, kad DALIS programinio kodo, kurioje nėra autorinės kūrybos patvirinančio ženklo yra būtent Win7 operacinės sistemos dalis?

    “Lietuvoje nėra biurokratinio mechanizmo, koks dabar jau veikia Prancūzijoje”

    >Visiška tiesa, Prancūzijoje nerasite nemokamos prieigos, kurioje nebūtų nustatinėjama asmens tapatybė. Taip užkertamas kelias „neidentifikuotų“ interneto vartotojų gyvavimui.

    Deja klystate Liutaurai ir nežinau kas Jūsų šaltiniai teigiantys, kad Prancūzijoje nėra laisvos prieigos taškų ir, kad visur yra tikrinama taptybė.
    ———————————————————————-

    ichmbch komentaras puikai gyvenimišku aspektu sukritikuoja dabartinę Liturauo dėstomą poziciją. Intlektinės nuosavybės skaidymo ir platinimo dalimis klausimas, sunkumai įrodant prisijungusių adresų informacijos siuntimo faktą, LANVA pateiktų duomenų tikrumas (“utorrent” sertifikacija) – puikiai parodo kaip senstelėjusi teorinė teisės bazė yra sunkiai pritaikoma praktikoje ir lengvai užginčijama.

    Vėlgi kartodamas Gasiulo tinklraštyje išsakytą nuomonę, pastebėsiu, kad pirmieji žingsniai žengti ir teisinė Lietuvos sistema galės lopyti savo spragas ir tobulėti tik teisminių žaidimų, vilkinimų keliu. Brr. Niekada nekenčiau biurokratijos.

  24. JM

    Sveiki, Ar IP adreso pakanka identifikuoti subjektą? Danijoje – ne, jei translate.google.com straipsnio http://politiken.dk/kultur/article828707.ece vertimas yra teisingas. “IP adresas identifikuoja mokėtoją už ISP paslaugą, o ne asmenį, kuris iš tikrųjų “siunčia/si” bylas.” Romos teismas nusprendė, kad IP adresas yra tik (nepakankama) veikos įrodymo dalis http://punto-informatico.it/2643585/PI/Commenti/non-basta-un-ip-fare-un-pirata.aspx – “IP – ne piratas”. R. Muliuolis savo magistro darbe (ASMENS TAPATYBĖS NUSTATYMAS INTERNETE, TEISINIAI ASPEKTAI) teigia, kad “Lietuvoje teisinė bazė pilnai reglamentuota ir pakankama, kad tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, padaromas elektroninėje erdvėje.” Tačiau – “Nėra nei vieno ruošiamo, priimto ar galiojančio teisės akto ir tvarkos, kurie reglamentuotų asmens tapatybę ir jos nustatymą Internete.” Laimėtos bylos prieš šmeižikiškus/įžeidžiančius komentatorius rodo, kad precedentas yra.
    Klausimas dėl A.4. ATPK 12 straipsnis apibrėžia nepilnamečių atsakomybę, tačiau 13 nurodo atvejus, kada ji perkeliama tėvams/globėjams. 214(10) straipsnis jame nepaminėtas.
    Kiek motyvacija yra svarbi ATPK atveju? Pasinaudosiu galbūt netinkamu palyginimu, bet ir policininkas (kartais) už viršytą greitį (labai retai) ar neprisegtus saugos diržus (beveik nepasitaikė) nubaudžia tik žodiniu įspėjimu?

  25. Liudas

    Liutaurai, paviršutiniškai teisiškai žiūrint gali atrodyti taip kaip ir surašei, vienok lyginti programas ar skaitmeninius kūrinius su automobiliu ar pan…

    LANVA yra tik įrankis, kuris nenulems ateities. Ateitis sprendžiama Amerikoje.

    Pvz http://arstechnica.com/tech-policy/news/2009/03/billion-dollar-charlie-vs-the-riaa.ars

    Kai RIAA pabandė pulti Harvardo studentus, vienas teisės profesorių pasiūlė jiems ‘to take a hike’, nes
    ‘It is easier to litigate against change than to change with it’.

    19a ir 20a autorių teisės netinka 21 amžiui.
    http://www.law.harvard.edu/news/2007/05/01_nesson.php

    Taip kad teisiškai toli gražu nėra viskas aišku dar.

  26. Vilius

    Kokia gėda, Liutaurai, gint lobistus.

  27. Povilas N.

    Na man, durnam, vis tiek nedaeina, kuom ši kompiuterinė programa (MS WINDOWS 7) teisiškai skiriasi nuo bet kurios kitos kompiuterio programos.
    Ir kodėl jos įdiegimo failai turėtų būti laikomi neteisėta kopija? Vadovaujantis tokia logika, vartotojas negalėtų iš interneto parsisiųsti anei vienos programos, nežiūrint kokia jos naudojimo licencija, nes tai irgi būtų “neteisėta kopija”. Kažin ar egzistuoja tokia praktika, kad vartotojas PRIVALO susipažinti su kompiuterinės programos naudojimo sąlygomis prieš atsisiunčiant jos įdiegimo failus. Paprastai tokia informacija pateikiama programos įdiegimo metu.
    Todėl visgi manau, kad kompiuterinės programos “neteisėtas naudojimas” atsiranda tik tuomet, kad ji yra realiai įdiegiama ir pradedama NAUDOTI konkrečiame kompiuteryje.
    Be to, nematau kuom teisiškai skirasi kompiuterinės programos įdiegimo failų siuntimasis iš, pvz. http://www.microsoft.com ir http://www.mes-ne-piratai.ua.

    Povilas

  28. Žydrūnas

    Sveiki, tikrai įdomus straipsnis, man iškilo toks klausimas apie pačią kopijavimo sąvoką, kuria kaip suprantu niekas nesuabejojo.

    Gal toliau ir nesamonę parašysiu, ir gal nevisai rišliai, bet gal suprasite ir paaiškinsite.

    Rašytinio kūrinio kopijavimas tai jo pažodinis atkūrimas (jei sakykime aš perpasakosiu nepažodžiui “anykščių šilelį” tai “nelabai” bus kopijavimas)
    Fotografijos kopijavimas tai “fotokopija” (jei aš toje pat vietoje su savo fotoaparatu padarysiu identišką nuotrauką tai jau “nelabai” bus kopija).
    Jei nufotografuosiu “mona liza” ir atsispausdinęs pakabinsiu ant sienos – ar tai nelegali kopija?
    Ir t.t.t.t.

    Be išvedžiojimų, kas yra programinės įrangos kopijavimas?
    Jei tai nėra atviro kodo programa tai ji užšifruota ir jei aš nukopijuosiu veikiančios programos paleidžiamajį failą tai iš jo jokios naudos ir išvis klausimas ar tai kopija.
    Jei nelegaliai gausiu programos kodą ir susikompiliuosiu, tai jau bus kopija, bet “nukopijuota kažkaip kitaip”.
    Jei sukursiu DVD su identiška struktūra, bet visisškai tuščiais failais, kaip ir kopija, bet “nelabai”.
    Prieš tuos kas kopijavo per torrent bus kaip yrodymas pateikta atspausdinta “!@#$!%!#$%@#$%^@#$%”
    ir šalia ekspertų išvada, kad tai “galbūt fragmento kopija”. Kiek svarus būtų toks įrodymas?

    Tai kad kompiuteris rašo “copy” dar nereiškia kad kopija.
    Kaip su pačia “kopijos” ar “fragmento kopijos” sąvoka ir jos interpretacija?

    Ačiū.

  29. Henrikas

    4.1. ir 4.4:
    “Neteisėtai atgaminant programinę įrangą žala autoriui nepadaroma
    Teigiama, jog pavogus vieną traktorių iš įmonės X, kuri turi N traktorių, pas įmonę X lieka (N-1) traktorių. Tuo tarpu „Windows 7“ ar „Titaniko“ autoriams nesumažėja turimų pagamintų programų. Tokį samprotavimą paneigia baziniai laisvosios rinkos principai – joje viskas vyksta mainų pagrindu. Vienai pusei reikalinga vertė keičiami į kitos pusės siūlomą vertę. Piratavimo atveju viena pusė savo interesą patenkina, kita lieka pamiršta.”

    Liutaurai, ar naudos negavimas (arba intereso nepatenkinimas) automatiškai tampa žala?

    Ir dar: kol neatsiunčiamas visas kūrinys, dažniausiai būna neįmanoma nustatyti kūrinio autentiškumo ir jo autorių. Pvz. Linkomanijoje galima patalpinti asmeninius failus, jų paketą pavadinti “Windows 7”, tačiau tai nebus LANVA asociacijos ginamas kūrinys. Galimas ir priešingas variantas, kai autoriaus kūrinys “Windows 7” pavadinamas “Mano asmeniniai failai” ir patalpinamas parsisiuntimui, tačiau kiti vartotojai negali nustatyti turinio, kol jo neparsisiunčia. Betgi parsisiuntimo faktą bandanti fiksuoti LANVA iškarto kiekvienam bandančiajam ima grasinti teisine atsakomybe. Kokiu būdu LANVA nustato interneto vartotojo nusikalstamus ketinimus vien tik fiksuodama siuntimo faktą?

  30. Muks

    Liutaurai, čia Jūs nusišnekat(tamstos pamėgtas žodelis, kai nėra ką atsakyti į konstruktyvią kritiką), savo ta paviršutiniška rašliava.
    Nėr čia ką daugiau komentuot.

  31. eZx

    Kuo toliau tuo vis taiklesnė kritika. Vis labiau besidomėdamas šia tema, imu susidaryti subjektyvią, bet kartu ir taikliai aukščiau esančiais komentarais, šaltiniais, nuorodomis pagrįstą nuomonę. O ji labai konkreti – senoji teisinė sistema skaitmeninėje eroje tampa vis labiau bejegė. Tai ką matome šiandien yra tik visuomėns virtualėjimo aušra. Įdomu, su kokiais sunkumais pasenę biurokratijos modeliai susidurs ateityje, kuomet šis procesas įgaus divgubai didesnius mastus.

  32. Liutauras

    ichmbch, teisė yra aksioma, kol ji nepakeista. pirma pakeiskim teisę, o tada laisvai kopijuokim intelektinę nuosavybę. dabar vežimas statomas pirma arklio.

    Vilijau,
    1) dėl “linkomanija.net”/LANVA bendradarbiavimo – kaip ir rašiau, neturiu sąsajų nei su vienais, nei su kitais, tai negaliu teigti, kokie jų ten tarpusavio santykiai
    2) sutinku, LANVA darbo metodai netinkami

    Tomai,
    1) atkreipčiau dėmesį ir pabrėžčiau šią dalį: “reikėtų pasitikslinti”. palaukim oficialaus MS pranešimo
    2) jeigu LANVA įrodymai neverti nė skatiko – jai grės ieškiniai iš vartotojų, kurių teisės galėjo būti pažeistos
    3) dėl MS leidimo – taip pat, palaukim oficialios MS pozicijos

    Gediminai,
    1) LANVA kovoja ne prieš interneto laisves, o už savo dalininkų – BOD, ACME ir pan. galimybes parduoti daugiau laikmenų – CD, DVD ir pan. Ir iš tiesų, šiek tiek tragikomiška, kad bene daugiausiai purvo šiuo atveju gauna Microsoft 🙂 Nes pagrindinis LANVA’os tikslas – “stumti” lietuvišką audio/video produkciją [čia mano asmeninė nuomonė 🙂 ]
    2) aš palaikau LANVA iš principo, nes ABSOLIUČIAI tikiu būtinybe ginti intelektinę nuosavybę. Tuo pat metu matau daugybę LANVA’os klaidų, kurias teisingai nurodo daugelis komentatorių
    3) dėl palyginimo su “greičio matavimu iš po krūmo” – o tai LANVA nėra skelbusi, kad gaudys ir baus? 😉
    4) dėl A3/B3 – sutinku, čia klausimas nėra visiškai aiškus, vakar kaip tik ta tema nemažai bendravom su “Teo LT” – jie laikosi pozicijos, kuri jiems patogesnė, tačiau ar tai patvirtintų teismas – klausimas atviras.
    5) taip, IP adreso nepakanka kaltei nustatyti, todėl LANVA ir kreipiasi į policiją, kad ta atliktų kratą, padarytų poėmį, paskirtų ekspertizę ir t.t.
    6) B4/C5 – palaukim oficialios MS pozicijos, korporacija didelė, galėjo informacija ir neateiti iki LT skyriaus

    eZx,
    1) “dėl atsakomybės už dalį” – ATPK taip formuluoja, reiškia, tai tik sugebėjimo įrodyti klausimas, t.y. kiek ir kokių įrodymų sugebėsime surinkti.
    2) dėl Prancūzijos – šiai temai planuoju atskirą įrašą, čia nesiplėsiu
    3) teorinė bazė nėra senstelėjusi (liepos mėnesio šviežumas!), tiesiog iki šiol jos niekas nėra taikęs ir apie tai nėra žinoma

    JM,
    1) taip, IP adresas – vienas iš įrodymų
    2) dėl A4 – motyvacija yra subjektyvios pusės klausimas. jeigu kaltė yra, bus ir atsakomybė

    Liudai, sutinku, teisinė diskusija JAV gana aktyvi, tačiau ten niekas net nesvajoja apie kai kurių mano oponentų logiką – “teisė pasenus, darysiu ką noriu”. ten ir einamu normaliu keliu – pirma bandoma keisti teisę, kad paskui būtų galima naudotis pakeitimų vaisiais

    Viliau, aš ginu intelektinę nuosavybę, o ne lobistus. jeigu kažkurie lobistai gina intelektinę nuosavybę, aš tikrai juos palaikysiu.

    Žydrūnai, kopijos klausimas tiesiogiai susijęs su elektroninio dokumento įteisinimu – kai kurios mintys čia [http://www.xn--uleviius-obb.lt/2009/05/11/elektroninis-dokumentas-butinas-mires-gaivinamas/]. jeigu trumpai – “kopija = identiška duomenų seka”

    Henrikai,
    1) dėl 4.1/4.4 – taip, tik vienai pusei naudingas sandoris iš karto yra ginčytinas, ar atitinka abiejų šalių valią
    2) jeigu daroma klaida dėl objekto, tai išnyksta kaltė – išnyksta ir atsakomybė

    Muks, LOL. siūlau lažybas – jeigu įrodau esąs teisininkas, statot man gero viskio (tarkim, 0,7 Ballantines) butelį, jeigu ne – aš jums. tinka? 😉

  33. ichmbch

    “ichmbch, teisė yra aksioma, kol ji nepakeista. pirma pakeiskim teisę, o tada laisvai kopijuokim intelektinę nuosavybę. dabar vežimas statomas pirma arklio.”

    Liutaurai, mano išsakomas požiūris ir yra būtent apie tai, jog imkime ir iškelkime skaitmeninės informacijos valdymo problemą į viešumą kuo plačiau. Akivaizdu, kad tokia skaitmeninė informacija, kokia ji yra dabar yra visiškai nevaldoma ir nebus valdoma. Kuomet bus suprasta, kad tai yra problema, kad šiuolaikiniai būdai yra nepajėgūs jos išspręsti, tuomet nacionaliniu (ar pasauliniu) lygiu bus imtasi ieškoti efektyvių problemos sprendimo būdų.

    Aš jokiu būdu nesu už teisę laisvai kopijuoti intelektinę nuosavybę, taip pat jokiu būdu nesu ir už draudimus ją kopijuoti – aš esu už, tai kad būtų sukurta novatoriška skaitmeninės informacijos valdymo sistema, kuri būtų pajėgi spręsti šiuolaikines su skaitmenine informacija kylančias problemas bei būtų daugiau ar mažiau visiems teisinga. Kaip tai turi būti išspręsta (draudimais, leidimais ar naujais technologiniais sprendimais, o gal dar kaip nors) tikrai nežinau, užtat ir kelkime šį klausimą, kad būtų pradėti ieškoti problemos sprendimo būdai.

    Kadangi pats kaip suprantu esi teisininkas, taigi man labiau patiktų, kad panagrinėtum problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikinė teisė bandant suvaldyti skaitmeninę informaciją, bei galbūt (žinoma tik galbūt) pasiūlytum būdų kaip būtų galima tai spręsti. Greičiausiai tai yra kompleksinė problema ir neišsprendžiama vien teisiniu aspektu, tačiau teisinis aspektas būtų įdomus.

    Nežinau ar nagrinėjimas fakto, kad LANVA teisiškai elgiasi gerai yra prasmingas kuomet jos veiksmai pačios situacijos nevaldo. Mano supratimu įstatymas yra vienas iš įrankių palaikyti tvarkai ir teisingumui valstybėje. Konkrečiai šiuo atveju įstatymas neįgalus palaikyti tvarkos, nors teisingumas jame ir numatytas. (Iš tikrųjų dėl teisingumo šiuo atveju taip pat nesu visiškai tikras, bet čia jau gili filosofija ir neverta dabar plėstis).

  34. Aristodemas

    “Piratavimas nėra vagystė
    Teigiama, jog faktas, jog kažkas siunčiasi kažką nemokamai, nereiškia, kad tą kažką būtų ir pirkęs. Taigi, autorius nebūtų gavęs tų pinigų, todėl jam nepadarytą ir žala. Esą net atvirkščiai, atlikėjams, gyvenantiems iš koncertų, piratavimas yra nemokama reklama, ateityje kurianti papildomas pajamas. Toks aiškinimas vėlgi atsiremia į tą pačią laisvosios rinkos mainų principą – viena pusė gauna naudą, kita ne..”

    Kas tą principą įvertino? Aš jame matau piktnaudžiavimo šaltinį, o ne ekonomikos ramstį ir džiaugiuosi, kad kuriamos vienminčių partijos. Logika čia labai paprasta: kuo daugiau žmonių gauna naudos – tuo geriau visiems! Prieštaravimą, kad be vargo dauginamų dalykų kūrėjas tokiu atveju negauna pageidaujamos ypač didelės naudos ir dėl to tariasi nesugebantis vystyti savo veiklos ir konkuruoti, paneigia gyvenimo praktika! Man to užtenka, bet neabejoju, kad teorijos mėgėjai gali rasti ir rimtų ekonominių tyrimų ta tema.

    O Mikrosoftą tai pakišo, oi kaip pakišo… Ir blogiausia, kad anas negalės atsiplauti – juk LANVA jų ideologiniai bičiuliai. Ot pavyzdys kaip draugai gali smeigti peilį į nugarą, panašiai kaip karibų jūros piratuose – “It’s just……good business.(C) 2007 …”

  35. as

    tai bet jeigu patys microsoft leido vartotojams parsisuusti nemokamai ta win 7 versija, tai argi nusiakltiams kad kazkas idejo i linkomanija, kad zmonems nereiktu klaidzioti ir ten ieskoti po microsofto puslapi kol atsiusiui be ti ir greitis juk skiriasi atsisiuntimo is linkomanijso zymiai greiciau tai kazin koks cia nusikaltimas? jeigu patys microsoft platino nemokamai tas versijas?? tai kodel negalima atsiusti tada?

    nes po to aktyvuoje win 7? o cia jau kitas klausimas, gal tie 106 atsisiunte taciau tik kaip bandomaja versija menesio laikotarpiui ir net neaktyvavo tai kazin koks cia nusikaltiams tada?

  36. shivas

    As esant reikalui iskelciau dar viena klausima… t.y. ar seedinimas siuo atveju yra “platinimas”. Nes susijungimus ir siuntima inicijuoja leacheriai… t.y. tie kas nori siustis sau…

    Ka as sakau… kad realiai visi seederiai yra tiesiog zmones “IP adresai” turintys failo kopija (ir nebutinai pilna, nebutinai teisinga) ir pasakantys trackeriui (ale linkomanija.net) kad jis ta faila turi…

    Girtis kad turi kazka nera nusikaltimas ane?

    Cia shiaip … medziaga pamastymui… o Lietuvoje yra kita problema… tiek daugelis teisininku, tiek policija, tiek teismai tiek pati valdzia yra visiskai nekompetetingi IT srityje.

  37. Edvinas

    Toks jis ir teisininkas, as 2 kurso teises studentas, galiu pasakyti, kad Liutauro teiginiai ir net palyginimai yra niekiniai,bent fantazija galejo pasitelkti 😀 Ir dar toks “teisininkas” nebijo reiksti tokiu kvailu argumentu? Nieko tokio, bent turim apie ka diskutuoti per paskaitas ir juoktis 🙂

  38. Aristodemas

    Turiu labai konkretų klausimą:
    Ar IP adresų pateikimas autorinių teisių gynimo byloje, kur kaltinamasis nėra įtariamas neteisėtais komerciniais santykiais, gali įtikinti teismą atlikti kratą pas IP naudotoją?
    Kiek domėjausi, pasaulyje – iš giedro dangaus laužtis į namus dėl to, kad žmogus moka naudotis internetu ir mėgsta muziką yra negirdėtas dalykas. Tada kyla retoriniai klausimai apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje – juk daugelyje šalių yra žinoma praktika, kai autorinių teisių gynėjai per IPT (ISP) siuntinėja vartotojams įspėjimus, po to IPT grąsina nutraukti interneto tiekimo sutartį ir t.t. (dirba su žmonėmis taip sakant). O pas mus Lietuvoje, liepą priėmė įstatymą ir ekonominės krizės įkarštyje LANVA iš karto pasiruošusi plėšti nieko neįtariančius žmones. Debilai tinginiai LANVoje tikrai mano, kad kompiuterio ekrano nuotraukos perdavimas policijai – tai išmoningas ir garbingas siaubo kėlimo darbas mūsų žemėje. Kam jie tuo nuspelnė – Lietuvos ekonomikai, policijai, teisei, Microsoft? Ar net autorinių teisių gynėjai gali po to teigti, kad LANVA verta paramos vien už iniciatyvą?

  39. Tomas

    “1) atkreipčiau dėmesį ir pabrėžčiau šią dalį: “reikėtų pasitikslinti”. palaukim oficialaus MS pranešimo”

    Jei reikia laukti oficialaus MS pranešimo, vadinasi – tai nėra neteisėto veiksmo faktas kaip pateikta straipsnyje. Bet įdomi ne ši aplinkybė o ta, kad jei jau patys microsoft atstovai nesusigaudo (tik nerekomenduoja), tai kodėl žmogus privalo žinoti – legalu tai ar ne?

  40. JM

    Sveiki,

    Kaip vis dėl to su nepilnamečių – kurių procentas “Linkomanijoje”, manau, nemažas, administracine atsakomybe? ATPK 12 straipsnis apibrėžia nepilnamečių atsakomybę, tačiau 13 nurodo atvejus, kada ji perkeliama tėvams/globėjams. 214(10) straipsnis jame nepaminėtas. Tai kas būtų baudžiamas, jei mano keturiolikmetis paliktų “suktis” Torrent’us su Win 7 reitingui pasikelti (nepaisant to, kad net nežino, su kuo jie “valgomi”)? Sprendžiant iš LANVA noro bausti IP adresus – sutarties su IPT savininkas? Ar čia mes pereiname prie civilinių santykių (6.275 straipsnis)? Tačiau civilinė atsakomybė kalba apie padarytą žalą, o administracinė – apie nuobaudą? Kokia žala buvo padaryta šiuo atveju?

    “Dažniausiai interneto paslaugų tiekėjai nesudaro sutarčių su jaunesniais nei 18 metų asmenimis, todėl šiuo atveju atsakomybė tektų tėvams, kurie dėl neatsargumo sudarė sąlygas teisės pažeidimui.” Kur LR įstatymai vertina “neatsargumą”? ATPK 181? CK 3.155? Kas bus – gausiu įspėjimą? “Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus.” (kažkelinta LVAT nutartis). Vat taip va.

    “Langai” “langais”, bet taip pat turiu saugoti nepilnametį dar ir nuo visokio 214 ATPK straipsnio brudo. Aha, ir dar neturiu pažeisti 181(3) – neteisėtas trukdymas naudotis savo teisėmis ir laisvėmis (pagrindinė “piratų” preambulė).

    Aš nesu teisininkas, bet keliuose pasisakymuose mačiau besiskelbiančių šios srities specialistais, todėl prašyčiau platesnio komentaro. Tiesiog, dabar teks suvaldyti ne tik skaitmeninę informaciją, bet ir atžalas.

  41. Ponas niekas

    Aš turbūt vienas iš tų, kuris siuntėsi Windows 7 🙂
    O siunčiausi (neplatinau, nes mano torrent client’e upload’as uždraustas), dėl vienos priežasties – pamečiau orginalų Windows 7 diską, bet raktą (už kurį sumokėti pinigai) turiu.
    Laukiu LANVOS apsireiškimo 😉

  42. Aurelijus Valeiša

    Įdomu ar bent vienas iš tų piratų gynėjų ir teigiančiųjų “piratavimas neša naudą” pagalvojo realiai ne apie save, bet apie intelektinės nuosavybės savininką, kaip nukentėjusį, ką jam daryti, kaip jam elgtis, kai iš jo tiesiogiai yra vagiama?
    Šiuo atveju palaikau Liutaurą ir iš dalies LANVA. LANVA metodai/žingsniai galbūt ir nėra teisingi, tačiau intelektinę nuosavybę kažkaip ginti reikia ir yra būtina.

    Dabar čia vyksta diskusija apie parsisiųstų failų legalumą, ar pavyktų įrodyti, jog tie 106 žmonės nusikalto. Tačiau būkim realistai, jie tikrai parsisiuntė Windows 7 ir tikrai įdieginėjo, ir tikrai padarė nusikaltimą. Šiuo metu vyksta teisiniai žodiniai žaidimai ir bandymas apsiginti technologijų nepakankamumo tokiam nusikaltimui nustatyti faktu. Tačiau tai nekeičia fakto, jog tie žmonės yra nusikaltėliai ir turėtų būti nubausti. Gaila, jog visuomenė eilinį kartą bando apginti/padėti ne tai pusei (prisiminkime Kedžio atvejį).

    Aš pilnai sutinku su teiginiais, jog šiuo metu beveik visos intelektinės nuosavybės lobistinė sistema yra tragiška ir nepalanki paprastiems vartotojams, tačiau tai nekeičia fakto, jog piratai neturi nei moralinės, nei kitokios teisės savintis intelektinę nuosavybę.

    Kaip pakeisti tokią sistemą? Naudokit alternatyvas – nemokamą muziką, palaikykit autorius, kurie nemokamai dalina muziką, kad daugiau žmonių ateitų į koncertus. Galiausiai naudokit nemokamą programinę įrangą. Jeigu ji per prasta ir negalit apsieiti be geresnės – būkit malonūs ir susimokėkit.

  43. afGan

    Visdelto idomiausia butu suzinoti kaip LANVA surinko tuos ip adresus, aisku tai galbut ir paaiskes, jei visdelto visa medziaga butu perduota teisumui ir papultu i viesuma. Tiesa, manau, kad siuo metu LANVA ir betkas kitas negalejo surinti teisingu duomenu kuriuos galetu patvirtinti ( pati policija teigia, kad tam reiktu labaratotijos, turint omenyje, daugybe irenginiu fiksuojanciu siunciamus failus, ju siunteju adresus ir t.t., kas beja be paciu ipt neimanoma, na nebent reiktu isilausti i ju serverius ir perimti duomenu srautus, kas butu tikriausiai daug didesnis nusikaltimas, kurio zala butu nesunku irodyti, kad ir motyvuojant interneto rysio sutrikimais tukstanciams vartotoju). Keli budai kuriuos as isivaizduoju ir kurie teisme iskarto taptu niekiniai:
    1. LANVA galejo padaryti p2p programos lango fotografija kokiais nors budais ( screen shot, tiesiog nufotografuoti ir t.t.). Toks irodymas niekinis, nes betkoki skaitmenini/analogini atvaizda galima redaguoti. Kaip LANVA irodytu, kad ji nepakeite skaiciu ip/mac adresuose.
    2. Programos kaip uTorrent, BitTorrent, turi galimybe kopijuoti visa “peer list” ( zmoniu kalba – sarasas zmoniu kurie dalija faila), bet toks sarasas velgi butu isaugotas skaitmeniniu/analoginiu butu, o ji galima redaguoti ir velgi falsifikuoti, neimanoma irodyti jo tikrumo.
    3. LANVA galejo naudoti, kazkokia specialia programine iranga, bet ji turetu buti sertifikuota, o tai dar reiktu irodyti. Beto klausimas ar kokia nors organizacija gali rinti tokius duomenis apskritai isskyrus policija.
    Na gal dar kas nors kokiu budu ir sugalvotu, bet klausimas ar tai verta daryti, nes betkokiais atvejais viskas butu isaugota skaitmenineje/analogineje laikmenoje/faile ar kt., o juos galima redaguoti. Todel manau nera jokiu galimybiu irodyti, kad policijai pateikti duomenys yra tikri, nebent pati policija butu stebejusi kaip jie buvo renkami, patikimais metodais, kurios patikimais kazkas turejo paskelbti.

    Is p2p programu praktikos.
    Beveik visu tokiu programu nustatymuose gali laisvai keisti adresa kuri mato kiti vartotojai. Paprastai buna nieko nenurodyta, nurodyti kazkokie paprasti vardai pvz: guest, user, sitemos vartotojo vardas ( mano atveju tarkime butu afGan), arba ip adresas uTorrent programoje, BET ji galima redaguoti kaip tik nori, jei uzrasyciau “LANVA ciul…”, tai jie butu butent tai ir mate. Jei uzrasyciau savo draugo ip, jie ir matytu mano draugo ip. Negana to techniskai imanoma naudoti kito zmogaus ip jam nieko apie tai nezinant, galima isilausti i ipt serverius ir t.t. galima per siena kaimyno laida isitraukti ir prijunkti, nekalbant jau apie bevieli tinka, galima tiesiog lan’o mac adresus nuskaityti ir kada nori naudotis betkuriuo lan’o mac, tuo paciu gaunant ir to vartotojo ip. Taigi visu pirma abejociau, kad LANVA sugebes irodyti, kad tas 106 zmoniu sarasas ne is pirsto lauztas, jau nekalbant apie taip, kad jie dare kazka nelegalaus.
    Cia is interneto naudojimosi praktikos. Manau didziausia problema yra ta, kad zmones kurie dirba tokioje LANVA’oje ne velnio nenusimano, apie technines galimybes skaitmenineje erdveje, todel bando irodyti neirodomus dalykus. Taigi nors cia visi kalba apie situacijos teisine puse, gal atsiras tokiu kurie paziures ir i technine.

  44. Marius

    Na jei dėl windows siuntimosi, teko skambinti į microsoft lietuva pametus įmonės windows disko kopiją, tai sulaukėme tiesioginio pasiūlymo disko kopiją parsisiūsti iš torrentų, o diegiant panaudoti turimą legalų raktą.

    Taip pat, esu skaitęs (nuo to laiko praėjo nemažai laiko, tad šaltinio nepateiksiu), kad microsoft yra patys nesuinteresuoti gaudyti piratų mažesnio finansinio pajėgumo šalyse, kadangi piratavimas yra nemokama reklama – padidėjus finansiniams pajėgumams, vartotojas pirkdamas naują pc greičiausiai nusipirks ir legalią windows operacinę sistemą (jei vartotojas nebūtų piratavęs, būtų naudojęs linux operacinęs sistemą, jis tikrai nepirktų mokamos windows versijos, jei jį tenkina ir nemokama linux), iš kitos pusės yra verslo įmonės, kurios vistiek turi taikytis prie to, kuom sugeba naudotis vartotojai ir windows versijos yra perkamos. Vien dėl šių priežaščių nuo pat pradžių netikėjau, kad Microsoft davė LANVA’i leidimą, o įrodymai surinkti neteisėtom priemonėm (minėtas “Linkomanijos.net sutikimas”, bei pats kopijavimo faktas remiantis tuo, kad įmonė turinti autorines teises davė leidimą) nebus pripažystami jokio teismo, nes tokie įrodymai nepripažystami net tada, kai juos neteisėtais būdais surenka teisėsaugos struktūros (ką bekalbėt apie LANVA’ą). Iš kitos pusės Microsoft atstovas nepasakė, kad pats siuntimasis yra nelegalus, tokiu atveju LANVA išvis atrodytų kaip idiotų irštva.

    O moralas šios istorijos toks, kad LANVA eilinį kartą apsijuokė žmonių akyse ir sukėlė internautų pasipiktinimą. Pasirinkti netinkami metodai ir netinkamas turinys (manau lietuvaičio atlikėjo leidimą nelegaliai parsisiūsti turinį būtų buvę gauti lengviau nei Microsoft korporacijos) dar kartą įrodo šios organizacijos ir ypatingai jos vadovo neprofesionalumą bei teisinį ir technologinė nihilizmą. Autorių vietoje (beje aš ir pats programuotojas) tikrai nenorėčiau, kad tokia organizacija atstovautų mano teises. Tik idomu ar galima rinktis?

  45. kipsus

    Ar kas nors žino, kokia būtų tokio tyrimo eiga? Juk kaip suprantu, vienintelis būdas įrodyti, kad konkretus asmuo yra tikrai kaltas dėl visų minėtų teisės pažeidimų, yra atlikti kratą ir ištirti kompiuterį. Bet tam turbūt reikia rimtesnio pagrindo nei laisvalaikiu nurašytas IP adresas, ar ne? Juk dėl daugelio čia minimų priežasčių vartotojas gali būti ir visiškai nekaltas.

    Klausimai:
    1. Ar profilaktinė krata yra pateisinama, vardan tikimybės įrodyti nusikaltimą?
    2. Jei “prašaunama”, ar vartotojas turi teisę į kompensaciją/teismą (ar belieka džiaugtis, kad nesurado nieko?)

    Palyginimui, ar policija puls daryti kratą bute, jei aš nuėjęs jiems pasakosiu, kaip mačiau įeinantį vyruką su “man rodos vogta” magnetola?

  46. Tomas

    Dar vienas įdomus (man) techninis momentas: kaip galima susieti IP ir žmogų (klientą). Jei žmogui suteiktas statinis IP, tuomet viskas aišku. Betgi tokių mažuma! Galbūt iš 106 ir bus 6 klientai su statiniu IP. Bet paprastiems mirtingiesiems (jei papildomai nemoka) niekas neduoda statinių IP.
    Kai kurie kurie geresni tiekėjai leidžia ilgesnį laiką panaudot tą patį IP (pora savaičių ar mėnesį), bet kiti keičia su kiekvienu modemo perkrovimu. O TEO berods ir atatinkamus modemus reik turėt, nes ten IP keičiasi kas kelios valandos (tokius pletkus girdėjau 😉
    Galų gale jei jau norisi greitai priverstinai pasikeisti IP – galima pakeisti tinklo plokštę arba pakeisti jos MAC’ą.
    Jei policija kreipsis į IPT po poros mėnesių, tai kai kuriuos adresus bus apturėję dešimtys klientų. Kaip tuomet? IPT kaupia visus IP adresų priskyrimo žurnalus?
    Šiaip įdomu 🙂

  47. Tomas

    Čia pasiskaitymui į temą apie kitų šalių praktiką:
    http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/straipsnis-9894/straipsnis?name=straipsnis-9894&l=2&p=1

    Ten yra įdomus dalykas, susijęs su afGan komentaru:
    „Antipiratgruppen“ narių nuomone, naujosios įrodymų rinkimo taisyklės pažeidėjo identifikaciją daro beveik neįmanoma.

  48. JM

    Sveiki.

    >>Šiuo metu vyksta teisiniai žodiniai žaidimai ir bandymas apsiginti technologijų nepakankamumo tokiam nusikaltimui nustatyti faktu.<<

    Kai žodžiai guls ant popieriaus ir atsidurs teisme, bus sukurtas precedentas ir žaidimai baigsis. Todėl pažaiskim, kol galim, nes internetinė visuomenė jau nusipjovė vieną šaką, ant kurios tupi, kai liepos 28 įsigaliojo lobistinė 214(10) pataisa, kur viskas suplakta į vieną, o "teismas atsirinks". O moralinei klausimo pusei sukurkim skyrelį – "LANVA vs "Linkomanija" – moraliniai aspektai". Nes moralė ir teisingumas Lietuvoje sąvokos nesusijusios ir nelygiareikšmės. Beje, labai rekomenduoju Dr. Gedimino Mesonio "MORALĖS NORMOS KONSTITUCINIUOSE TEISINIUOSE SANTYKIUOSE" – "Ne taip seniai į žurnalisto klausimą dėl elgesio moralumo aukštas Lietuvos Respublikos pareigūnas atsakė, kad „viskas moralu, ką leidžia įstatymas“. Cha cha!
    Tai štai – įstatymas man draudžia nuo 2009 metų liepos naudotis torrent'ais, nors nežino, ar siųsdamas bylą (bet kokią) aš darau žalą, ar ne. Kas yra teisėta, o kas neteisėta, kaip pasakė kažkuris internautas, geriausiai žino tik licencinės sutarties autorius – todėl vartyk, kaip nori. O dėl asmeninės pozicijos (kas gi dar yra komentaras, jei ne jos dėstymas) – aš naudoju inteletualios nuosavybės produktus (ir labai brangius, ir nemokamus) kitų intelektualios nuosavybės produktų kūrimui, todėl manau, kad dirbti su vogta įranga taip pat nemoralu/neteisėta/neteisinga, kaip ir su vogtom staklėm varžus štampuoti ar iš vogtų karvių pieną melžti ir pardavinėti. Tačiau internetas perskirstė vertybes ir jų panaudojimo būdus kaip Leninas valdžią, o LANVA savo veiksmais stumia mus visus į teisinį nihilizmą. IP – piratas! Absurdas? Nustatys teismas. Kaip pasiklosit, taip miegosit ne tik Jūs, bet ir Jūsų vaikai.

  49. Patarėjas

    —–
    Neteisėtas meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jų dalies atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais –

    užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu
    —–

    O kas nustato, kad atgaminimas yra neteisėtas?

  50. Apkalbėtojas

    nelabai aš suprantu tuos teisinius dalykus, tiesiog draugas atsiuntė nuorodą kur galima pamatyti Lanvos turimų IP adresų pirmą psl http://www.showmycode.com/DSC_1511_lanva.jpg

Leave a Reply to Invisible Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *