Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog rusiškas kapitalas daro strategines investicijas Lietuvoje.
Svarbu atminti:

„Lietuvos rytas“ buvo lietuviško kapitalo įmonė
„Snoro“ didžioji kapitalo dalis – rusiška
„Lietuvos rytas“ turėjo esminių verslo finansavimo problemų dėl nesėkmingų investicijų į naująją spaustuvę
„Lietuvos rytas“ bent oficialiai buvo anti-rusiškas

Kokie pokyčiai laukia? Klausimas, ar per „Snorą“ ateina valstybiniai Rusijos Federacijos pinigai, ar tai privačios rusų, bėgančių nuo Kremliaus, investicijos. Greitai pamatysim..
Manau, tai viena pirmųjų stambių krizės pasekmių Lietuvai. Stebim toliau

Viešas interesas. Matyt, reikia sutikti, jog kritikai, kalbėdami apie lietuvišką apibrėžimo trūkumą, yra teisūs. Neturime aiškaus ir trumpo apibrėžimo. Viešas interesas pas mus dažnai tarsi dūmas, kurį kas nori kaip nori gaudo. Ir tik Konstitucijos žyniai teoriškai turi teisę nuspręsti, kur tas dūmas atitinka anos knygos dvasią, o kur paslysta su vardo paieška.
Bendras noras – sąvoka paprastesnė ir žymiai mažiau diskusijų kelianti. Bendras – tai panašus ir sutampantis mano ir tavo požymis. Noras – tai siekis ar kažkuo išreikšta viltis, jog gyvenimas galėtų būti patogesnis ir labiau mums tinkantis. Todėl …

Dainius Radzevičius prieš pora savaičių (gegužės 26 d.) pakvietė į savo laidą „Žinių radijo“ eteryje „Žiniasklaidos anatomija“. Kartu su Kostu Baubinu iš „Verslo žinių“ ir Gintaru Gimžausku iš „nekenciukompiuterio.lt“ kalbėjome, ar ir kodėl žiniasklaidai Lietuvoje trūksta skaidrumo (visą laidos įrašą galima atsisiųsti iš čia).
„Transparency International“ Lietuvos skyrius gegužę pristatė žvalgomąjį žiniasklaidos atskaitingumo tyrimą, kuris ir buvo viena pagrindinių laidos diskusijos temų. Jo išvados gana liūdnokos – tyrime atsitiktine tvarka nagrinėti dienraščiai „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“, „Vilniaus diena“ iš esmės vargiai laikytini atskaitingais.

Penktadalis rinkėjų atėjo išreikšti savo valią, ką norėtų matyti savo atstovais Europos Parlamente. Visiems kitiems buvo rimtesnių gyvenimo užsiėmimų. Apie tai ir pakalbino Eglė Samoškaitė iš „delfi.lt“ (visas straipsnis – „L.Ulevičius: EP rinkimų reikia tik Europos biurokratams“).
Matyčiau keturias pagrindines priežastis, kodėl šie rinkimai buvo neįdomus. Pirma, tai rinkimų pasikartojimas. Rinkimai – ne alkis, reikia tam kažkiek subręsti, išlaukti. O čia – tik 3 savaičių pertauka. Antra, tai pačių kandidatuojančiųjų pasyvumas. Galiu drąsiai teigti, jog partijos iš esmės neinvestavo į šiuos rinkimus, todėl iniciatyva liko tik pačių asmeniškai suinteresuotų kandidatų rankose.

Vakar keletą kartų apsilankiau įdomiame renginyje. Iš pradžių stebėjau profesionalaus tuščiakalbio pasirodymą scenoje, kurią stebėjo koks 1000+ žiūrovų. Pristatantis kalbėjo apie vieną pusiau mirusią įmonę, kuri vėliau tapo mados objektu. Mada juos ir išgelbėjo. Gražu, tik tą istoriją buvau girdėjęs anksčiau, pigiau ir mažesnėmis laiko sąnaudomis.
Vėliau sugrįžau paklausyti statistikos apie Lietuvos tinklaraščių autorius. Kaip kolegos teisingai pakrikštijo, profesionalų „tarčialinimą“ irgi galima tirti. Bėda, kad tyrimas iš pradžių jau buvo pasmerktas mirčiai, t.y. tyrimas, kurio rezultatai yra nepatikimi, yra tik „veikla dėl veiklos“. Bet kuris sociologas galėtų drąsiai ginčytis, jog kiekviena …