Ar „Facebook“ įrašai yra viešoji erdvė?

Socialiniai tinklai – jau nebeatskiriama mūsų visų gyvenimo dalis. Juose ne tik mūsų gyvenimo faktai, nuotraukos ir vaizdo ar garso įrašai. Juose mūsų nuomonės, teiginiai ir vertinimai. O kur saviraiškos laisvė, ten ir galimybė ja piktnaudžiauti.

Per pora mėnesių Lietuvoje „delfi.lt“ dėka nuskambėjo net du atskiro teisinio vertinimo reikalaujantys atvejai. Pirmasis – tai Aplinkos ministro patarėjos Lauros Dzelzytės pareiškimas „Facebook“ tinkle, jog ministeriją šantažuoja (įvardinant netiesiogiai) „Lietuvos rytas“. Antrasis – šviežias „Jaunųjų konservatorių lygos“ pirmininko Andriaus Vyšniausko pareiškimas tame pačiame „Facebook“ tinkle, jog Lietuvos atstovas Eurovizijoje yra išgama, nes dainą baigė rusų kalba.

Nesiimsiu spręsti, ar teisūs ieškantys gimtosios Dimos Šavrovo kalbos, ar radikaliai ginantys lietuvių kalbą ir kaip velnio bijantys rusų kalbos. Šiuo kartu – panagrinėkim teisines kategorijas.

Pradėkim nuo Baudžiamojo kodekso (2008.06.27 redakcija). Kaip esu rašęs, 155 kodekso straipsnyje nustatoma atsakomybė už „įžeidimą“ – t.y. užgaulų žmogaus pažeminimą veiksmu, žodžiu ar raštu. Atsakomybė mažinama, jeigu įžeidimas buvo neviešas.

Nesigilindami į detales, paimkim tik dalį Andriaus Vyšniausko išsireiškimo: „Tas išgama <...> išdrįso rusiškai užgiedoti.“. Žodį „išgama“ Lietuvių kalbos žodynas aiškina kaip „niekam tikęs žmogus, išsigimėlis, degeneratas“. Akivaizdu, jog pavadindamas žmogų niekam tikusiu, jį pažemini.

Pažeminimas turi būti padarytas veiksmu ar raštu. Ar įrašas „Facebook“ tai tenkina? Nors duomenys, saugomi elektronine forma, atitinka rašytinės formos reikalavimą, kai galima užtikrinti jų vientisumą ir nustatyti autorystę, tačiau šiuo atveju BK norma numato, jog įžeidimas galimas ir veiksmu. Tai, jog įrašas yra Andriaus Vyšniausko, t.y. atsiradęs dėl valingų autoriaus veiksmų, patvirtina pats Andrius Vyšniauskas, siųsdamas delfi.lt portalui atsiprašymo laišką.

Klausimas, kurį analizuoti yra sudėtingiau, tai „viešumo“ kategorija. Ar įrašas „Facebook“ socialiniame tinkle yra viešas? Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, teigia, jog ne, nes „Facebook“ turinys pasiekiamas tik ribotam vartotojų ratui. Todėl mintys, skelbiamos šiame tinkle, iš esmės prilygintinos sakiniams, mintims ar atliktiems veiksmams savo draugų, bičiulių, gerų pažįstamų rate.

Čia pastebėčiau, jog „viešumą“ reikėtų vertinti pagal faktines aplinkybes. Iš „delfi.lt“ skelbiamo paveikslėlio galima daryti išvadą, jog šį vaizdą matė kitas „Facebook“ vartotojas, turintis 15 bendrų draugų su Andriumi Vyšniausku (beje, čia taip pat galimybė atsekti, kas buvo „skundėjas“ 🙂 ). Taigi, bent 16 asmenų šį Vyšniausko įrašą galėjo matyt. Spėju, autoriaus draugų sąrašas žymiai platesnis, tačiau taip pat techninėmis priemonėmis galima patikrinti, kiek asmenų realiai galėjo perskaityti savo sistemose (tai, jog „Facebook“ dinamiškai tokį turinį galėjo pateikti, nereiškia, jog jis buvo suformuotas ir pateiktas/perskaitytas).

Tačiau vėlgi Dainius Radzevičius teisingai pastebi, jog vienas iš politinių NVO lyderių – neabejotinai yra viešas asmuo. Tik nesutikčiau, jog tokio asmens saviraiškos laisvė yra siauresnė. Taip, privatumas yra siauresnis nei eilinių piliečių, tačiau tai neleidžia daryti atvirkštinės išvados, jog viešieji asmenys turi mažesnes galimybes atvirai reikšti savo nuomonę. Politine prasme tai teisinga išvada, tačiau tik dėl politinio korektiškumo tikslingumo. Tai nėra teisės reikalavimas.

Savo ruožtu atkreipčiau dėmesį, jog ir Andriaus Vyšniausko, ir Lauros Dzelzytės atveju viešumas jau neapsiriboja socialiniu tinklu. Nuo to meto, kai žinia iš „Facebook“ pateko į „delfi.lt“ portalą, tai jau nebebuvo ribotam skaičiui žmonių prieinama informacija, ji tapo vieša. Šiuo atveju, jeigu nagrinėtume baudžiamosios teisės kontekste, turėtume įvertinti tyčios klausimą – t.y. ar vienu ir kitu atveju mintis dėstantis ir teigiantis asmuo suvokė ir siekė, jog ši informacija taptų vieša ir, galimai, įžeistų kitą asmenį. Šiuo atveju tai jau konkretaus tyrimo fakto nustatymo klausimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog už BK straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Martynas Tyla, tarsi tai žada. Tiesa, abiem atvejais tai tikrai yra viešojo intereso dalykas, todėl iniciatyvos galėtų imtis prokurorai ir taip preventyviai užkirsti kelią tokių netinkamai reiškiamų nuomonių pasirodymui ateityje.

O atsakant į antraštės klausimą – ne, „Facebook“ turinys tikrai nėra viešoji erdvė, tačiau tam turiniui „išplaukus“ į paviršių teisinė atsakomybė gresia lygia greta, nebent išsigelbėjimas įrodinėjant, jog tyčios nebuvo ir nebuvo galima numatyti, jog žinia „išlips“ į viešumą.

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

12 thoughts to “Ar „Facebook“ įrašai yra viešoji erdvė?”

  1. Liutauras pradėjo gerą diskusiją. Manau, kad tiksliai į viską gali atsakyti teismas. Bet jei žinia iš siauro rato pasklinda į viešumą… Tada reikai kalbėti, ar nebuvo pažeistas asmens privatumas. Štai čia gal net yra galimybė ponui Vyšniauskui priisteisti žalą už patirtus nuostolius.

  2. Visiškai pritariu Dainiaus Radzevičiaus minčiai, kad buvo pažeistas asmens privatumas (jei Vyšniausko profilis pasiekiamas tik jo paties autorizuotiems vartotojams).

    Konkrečiai kalbant, jei profilis viešas – erdvė vieša. Jei profilis uždaras – erdvė nevieša.

  3. Pingback: Blogorama #595
  4. “… Dainius Radzevičius teisingai pastebi, jog vienas iš politinių NVO lyderių – neabejotinai yra viešas asmuo.” Pirma, praleista aplinkybė, jog Dima Šavrovas atstovauja Lietuvai, taigi galima sakyti, kad jis irgi viešas asmuo, kurio atžvilgiu leidžiama daugiau. Todėl draudimas išsakyti nuomonę apie valstybę atstovaujantį, kad jis “niekam tikęs”, kirstųsi su laisvo žodžio teise. (Asmeniškai nesidomiu tuom festivaliu, bet linkiu Dimai sėkmės, ir manau, kad jis nėra blogas atstovas). Antra, eilinį kartą įsitikiname, kad laisvė išsakyti nuomonę yra vertybė, nes kaip kitaip sužinosi, kad minimos lygos pirmininkas yra kvailas asmuo. Trečia, apie kokius nuostolius kalba Dainius Radzevičius? Pajuokauta?

  5. Štai ir atsiskleidė “etatinis/anoniminis” delfio komentatorius. Va tokie žmonės ir yra ten, su pagieža ir pilant purvą, pasisakantis visais įmanomais klausimais. Va tokie tekstai, kaip Vyšniausko “benefise”, ten ir vyrauja. Vis dar manydavau kad tai nepilnamečiai piemburniai “taškosi”, o pasirodo naujosios kartos politikai taip galanda liežuvius. Yla iš maišo visada išlenda…

  6. Mano galva, internetas ir privatus dalykas – šios sąvokos nelabai dera tarpusavyje, net jei “Facebook” įrašai prieinami tik iš dalies.

  7. “Žodis išgama šiuolaikinėje lietuvių kalboje jokiu būdu nevartotinas kalbant apie žmones su fizine ar dvasine negalia.”

    Jokios fizinės bei dvasinės negalios kiek mums žinoma Dima neturi

    “Išgama reikia vadinti morališkai pagędusį žmogų, visų pirma, išdaviką – tą, kuris išsigimė etine prasme. „Kas išduoda savo tėvynę, tas išgama.“”

    Per eurovizijos atranką jo dainoje rusiškų žodžių nebuvo… Juk eurovizija vyko Rusijoje… – Prisitaikėliškumas. Išdavystė.(juolab, kai santykiai su Rusija ne patys geriausi) O gal kaip S. Neris važiavo “saulės parvežt”

    “Šiuo žodžiu nederėtų vadinti žmogaus, padariusio nusikaltimą ar pan. iš skurdo ar nevilties – išgamomis paprastai tampama iš gobšumo.”

    Tai buvo padaryta siekiant slavų palaikymo, reiškia iš gobšumo, nes norėjo surinkt daugiau balsų.

    “Lietuviai sutartinai šlykštisi parsidavėliais politikais ir todėl dažnai susiduria su problema, kaip viešai pareikšti savo panieką ir pasibjaurėjimą – šiam tikslui geriausiai tinka žodis išgama.”

    Galima sakyt, kad jis parsidavėlis, nes liaudiškas tas jo veiksmas būtų pavadintas “lindimu į ….”

    Rašydamas šį komentarą sąvoką išgama interpretavau pagal http://www.lietuviais.lt/savoka/Isgama.php paaiškinimą

  8. Jei jis save laiko rusu, tai jis išdavė ne Lietuvą o Rusiją…(tokiu atveju pagal http://www.lietuviais.lt paaiškinimą jį būtų galima laikyt Išgama(?)) Kaip vertintumėt sportininką, kuris vardan galimybės dalyvaut olimpinėse žaidynėse priimtų kokios “bambukų valstybės” pilietybę…?

  9. o jeigu feisbuke žmogus turi 1000 draugų, jau čia vieša ar dar ne? kitas dalykas – įrašus gali ten pažiūrėti ne tik draugai.
    Kaip bebūtų, savisaugos ir apsidraudimo sumetimais geriau spalvotų frazių feisbuko statusan nemėtyti :]

  10. Pagal Lietuvos Auksciausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarima
    “žinių paskleidimu yra laikytinas jų pranešimas vienam, keletui ar neapibrėžtam skaičiui trečiųjų asmenų, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turi išsiaiškinti, ar žinios tapo žinomos kitiems asmenims. Asmenų skaičius, kuriems žinios tapo žinomos, paskleidimo faktui nustatyti reikšmės neturi.”, taigi, manau, kad kita zmogu izeidziancios informacijos paskleidimas facebook erdveje jau yra viesas ir atsakomybe galima. O tai, kad ten gali patekti tik jo vartotojai, nereiskia, jog informacija netapo viesa.

Leave a Reply to Vaidas Cancel reply

Your email address will not be published.