Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Nacionalinėje moksleivių akademijoje – apie propagandą

Praėjusį pirmadienį turėjau progą skaityti paskaitą apie propagandą Nacionalinės moksleivių akademijos mokiniams.

Besiruošdamas paskaitai supratau, jog apie propagandą pasakoti moksleiviams bus ganėtinai sunku – nuo ko atsispirti ir kaip pradėti dėlioti argumentus? Matematikos ir logikos? Istorijos ir politologijos? Lietuvių kalbos ir žanrų? Dar kaip nors kitaip?

Dabar reikėtų sulaukti pačių mokinių įvertinimų, tačiau kas nustebino mane patį – tai besiklausančių mąstymo ir analizės sugebėjimai. Iš tiesų ne kartą teko bendrauti su klausytojais, kuriems propagandos pagrindų loginės grandinės buvo žymiai sunkiau suvokiamos, nei NMA moksleiviams, kurie surinkti iš 10-12 klasių!

Belieka priminti, jog NMA – tai man kol kas sunkiai suprantama forma veikiantis projektas, kurio tikslas investuoti į aukštus pasiekimus (ar jų potencialą) ir motyvaciją turinčius vaikus ir sudaryti jiems ugdymo(si) sąlygas. Kelerius metus projektas gyvavo padedamas ES lėšomis, dabar jo tęstinumui iš esmės iškilęs pavojus, nes ES lėšos baigiasi, valstybinis finansavimas vargiai įmanomas. Todėl jei esat socialiai atsakingo verslo atstovas – prisijunkit !

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

4 Comments

  1. Susipažinęs su skaidrėse pateiktais propagandos pavyzdžiais, drįsiu sukritikuoti ir pareikšti, jog maišote dvi skirtingas sąvokas: stereotipus ir propagandą.

    Propaganda, priešingai negu stereotipai, įprastai iš prigimties yra klaidinga: iš neteisingos prielaidos neįmanoma gauti teisingos išvados. Propaganda dažniausiai yra kuriama remiantis teiginiais, kurių neįmanoma nei paneigti, nei patvirtinti.

    Tarkim, jei kažkas sako, jog “Dievas yra”, sakyčiau, jis skleidžia propagandą, nes neįmanoma patikrinti teiginio tikrumo nei a priori, nei aposteriori. Is to isplaukia, jog prielaida arba netikslinga, arba jos neimanoma pagristi: tai, ko nezinai, nereiskia, kad egzistuoja ar neegzistuoja…

    Kuom skiriasi nuo stereotipo? Iliustruosiu praktiniu pavyzdžiu…

    Tarkim, “Omnitel siūlo kokybiškiausią ryšį”, “vokiški auto patikimi, volvo – saugūs” yra ne kas kita kaip stereotipai, kuriuos patvirtina arba paneigia bendra praktika. T.y. informaciją aš galiu įvertinti iš žinojimo arba iš patyrimo…

    Aišku, neišklausius paskaitos sunku komentuoti.. 🙂

  2. Na, o šiandien prezentacijos neįmanoma peržiūrėti…

  3. Liutauras

    2009.01.12 at 11:13

    MZ, ačiū už pastabą – iš tiesų su SlideShare kažkokie nesklandumai, tačiau jeigu paspaustum “Download” virš amžinai besikraunančių skaidrių – atsisiųstum pradinį failą

    Karoli, nesutiksiu. Propaganda – tai procesas, kuriam tiesa nėra vertinimo kriterijus. Propaganda – tai informacijos skleidimas, kas turi suformuoti klausytojui tam tikras nuostatas, pavyzdžiui, stereotipus (pavyzdžiui, “estas rusui priešas”).

    Vienas paskaitos tikslų ir buvo parodyti (gaila, SlideShare negalėjau įdėti visų praktinių pavyzdžių), jog NETIKĖTI turi būti mūsų pirma reakcija žinių visuomenėje. Tik įvertinus skirtingus šaltinius, autorius ir kritiškai išanalizavus teiginius galima daryti tam tikras išvadas, kurias “teisybe” laikyti dar toli gražu negalima – tik nuosekliai ir reguliariai abejoti ir tikrinti.

  4. Kaip suprantu iš komentaro, teigiate, jog tarp “propagandos” ir “stereotipo” sąvokų yra tapatumo ryšys, t.y, propaganda = stereotipai? Nes ir stereotipo skleidimu yra siekiama suformuoti klausytojo nuostatas.

    Pagal mano suvokimą, tarp “propagandos” ir “stereotipų” yra sankirta – šių sąvokų turinio apimtis gali iš dalies sutapti, bet savo “prigimtimi” iš esmės skiriasi.

    Pirma, propaganda visados yra siekiama suklaidinti (subjektyvusis elementas), antra – ją sunkiai įmanoma patvirtinti ar paneigti (objektyvusis elementas). Pavyzdys – “Žydai siekia pavergti vokiečių nacija”.

    Kas liečia stereotipus, tai jie gali būti pasitelkti tik kaip propagandos kūrimo instrumentas. Įprastai juos diktuoja visuomeninė ar individuali praktika. Nuo propagandos jie skiriasi tuo, jog įprastai nėra siekiama klaidinti (subjektyvusis elementas) ir kaip minėjau, dažnai juos galima patikrinti, o to rezultate – patvirtinti ar paneigti (objektyvusis elementas).

    Pvz, jei aš sakau, jog “Omnitel siūlo kokybiškiausią ryšį”, o “volvo – saugūs” ir pn, tai sakote, jog aš skleidžiu propagandą, net jei galiu tai patvirtinti savo praktika ir statistiniais duomenimis? Jei taip, ar galite pateikti bent vieną subjektyvų teiginį, kuris nėra propaganda?

Leave a Reply

Your email address will not be published.