Comments on: Prastas lankytojo komentaras: privati laisvė naikinti, pareiga gerbti saviraišką ar viešosios erdvės riba?

By: tikras lietuvis

tikras lietuvis — Thu, 09 Apr 2009 13:48:37 +0000

Apie tai yra atskiros temos http://www.tinklink.lt. Tačiau pagrindinius teiginius pabandysiu pakartoti. Jei jau tinklalapis egzistuoja ir yra viešas, tai jam ir galioja visos viešo bendravimo taisyklės. Pvz.: jei komentatorius akivaizdžiai pažeidžia įstatymą, sakykim, susikeikė, jo komentaras gali būti išimamas iš bendro teksto,tačiau jis turėtų būti ,pvz.,šiukšlinėje , kur jo ieškantis galėtų rasti ir rastų paaiškinimą – pašalintas, nes susikeikė. Ir t.t. Dabar gi komentarų šalinimas (be jokių paaiškinimų), ar komentatoriaus blokavimas, bjaurojimas, jo komentarų padirbinėjimas yra nusikalstami veiksmai, nes, eliminuodami rimtą nuomonę, jie prastūminėja tokias nuomones, kurios kam tai padeda uždarbiauti. Štai dėl ko absoliučioje daugumoje atvejų komentatorių komentarai yra trinami, o jie patys(komentatoriai) – blokuojami. Tokių netikusių tinklapių sąrašas vėl gi yra http://www.tinklink.lt. Įrašykite ten tokius ir jūs.

By: Karolis

Karolis — Fri, 28 Nov 2008 16:19:46 +0000

Labai patraukliai pateikta medziaga. Dekui uz gera straipsni.

Noreciau paliesti labiau saviraiskos teises turinio aspekta.

1. Liutaurai, jeigu kazkas paraso komentara su teiginiu be jokio pagrindimo, kurio neimanoma nei patvirtinti, nei paneigti, tarkim “Visi lietuviai yra melagiai”, kokiu argumentu remiantis tinklapio valdytojas galetu trinti komentara? Remiantis teismu praktika, tai butu nepagristas saviraiskos teises apribojimas, o argumentas “piktnaudziavimas saviraiskos laisve” savo prigimtimi yra tik vanduo: as trinu komentara, nes manau, kad taip is tiesu nera, nors negaliu nei paneigti, nei patvirtinti. Tai reiskia, jog tvirtinu, kad mano nuomone yra teisingesne nei kito nuomone, negaledamas irodyti, kad kito nuomone yra klaidinga… Taigi. Klausiu patarimo. Ar tokio pobudzio komentaro trynimas yra pateisinamas? Jei taip, kokiu pagrindu?

2. Savo straipsnyje minejai, jog galima apriboti saviraiskos laisve vadovaujantis “ne pilietinės pozicijos raiška, o darbo funkcijų vykdymo” argumentu. Ka tai reiskia?

By: Dominykas

Dominykas — Thu, 27 Nov 2008 22:23:14 +0000

Šalindamas (man) ne(pa)tinkantį komentarą, aš neriboju to komentaro autoriaus žodžio laisvės, nes jis turi visas teises jį paskelbti bet kur kitur, nepriklausomai nuo manęs.

Negana to, aš toli gražu neprivalau skelbti komentarų – galiu paimti ir įjungti rankinį tvirtinimą ir prafiltruoti viską. Manau, kad tai, kad komentarai “publikuojami” automatiškai ir yra esminis skiriamasis požymis.

Palyginimas su prekybos centrais labai neblogas, bet kaip būtų su draudimu įeiti į vidų? Jeigu esi viduje – prašau – skelbk savo žodį, bet kitą kartą į vidų tavęs neleisiu – be jokių priežasčių. Persona non grata ir tiek. Kokią laisvę apriboju tokiu atveju?

Kitas labai svarbus požiūris yra sąlyginis komentaro “amžinumas vs laikinumas”. Pasisakymas prekybos centre yra laikinas. Komentaras gi liks svetainėje, kol ji užsidarys, o archive.org išvis nežinia kiek laiko. Jeigu tavo komentaras buvo publikuotas automatiškai – tavo “žodžio laisvė” jau buvo įvykdyta. Valio! Kaip ir fanta, užduodu klausimą: ar komentaro publikavimas sukuria kažkokią prievolę man jį laikyti paskelbtą visą laiką? Tai gautųsi, kad aš negaliu ištrinti visos svetainės, nes tuo apribočiau tavo žodžio laisvę? O tą vieną įrašą ištrinti? O paskelbti jį iš naujo? O paskelbti jį iš naujo su man patinkančiais komentarais?

By: fanta

fanta — Thu, 27 Nov 2008 07:10:22 +0000

Išvedžiojimai vertingi ir įdomūs, nors visiškai teoriniai. Nelabai įsivaizduoju, ar turėtų praktinį pritaikymą, ar bent ką nors priverstų apie kažką susimąstyt. O ir kas norėta pasakyt?
Kad svetainės šeimininkas, kuris piktnaudžiauja komentarų cenzūravimu, yra šmikis? Kad cenzūravimas yra blogybė- visiems ir taip aišku, nieks per daug nesiginčija. Ir patys “cenzoriai” daugumoje atvejų yra šventai įsitikinę, kad jie yra aplamai UŽ žodžio laisvę, o cenzūra užsiima tik tada, kai būna priversti. Atseit- blogybė, bet NEIŠVENGIAMA blogybė. Reikalas tik tame, pagal kokius kriterijus nustatomas tas “neišvengiamumas”

Patirtis rodo, kad “kovojimai su chuliganais”, cenzūra, trynimai ir taisymai dažniau duoda atvirkščią efektą, negu siekia tvarkdarys. Chuliganams ir šiukšlintojams tokia “kova” duoda pramogą, jie dar aršiau stengiasi. Tuo tarpu normalus žmogus, bent vieną kartą “išcenzūruotas” už kitokią, svetainės šeimininkui neįtikusią nuomonę, praranda norą daugiau kada nors ten reikštis. Rezultatas gaunasi, kad šeimininkas lieka tik su pataikūnais ir chuliganais.

Bet įdomiai Tu čia suvyniojai, išvada įdomi gaunasi:

“Tai leidžia daryti išvadą, jog interneto svetainės (t.y. vienos iš visuomenės informavimo priemonių rūšių) valdytojas neturi absoliučios turinio kontrolės, o kartu ir laisvės vienasmeniškai spręsti dėl tokios priemonės veiklos tęstinumo.”

Pagal tokią logiką išeina, kad, jeigu na kažkada šovė į galvą užvest blogą, arba- dar blogiau- forumą- tai dabar aš nebeturiu teisės to dalyko uždaryt, jeigu jis man atsibodo?? Privalau tęst tol, kol bus likęs bent vienas to pageidaujantis skaitytojas?
Siaubas…