Nes as taip pat svarstau eiti vizos prasyt bet cia Vilniuje …

Nepaisant to, šiemet teko skristi ten ir vizai gauti sugaišau porą valandų ambasadoje ir porą valandų popierių pildymo namie. 5 minutės internetu sounds good enough Tiesa ambasada buvo Airijoje, tai klausė tik kur ir ką dirbu, bei kiek uždirbu – tačiau pasiklausius istorijų kokius vargo kelius tekdavo praieti tiems, kas tai daro Lietuvoje – vėlgi – valio.

Dabar belieka tik kad visokie vėpezdos ten nuskristų, pasiliktų, pridarytų nusikaltimų, o tada vizas vėl panaikins ir vėl gyvensim kaip žmonės.

Kiekvieną šalį būtų galima palyginti su žmogumi ar šeima. Ji neprivalo besąlygiškai kviesti kiekvieno panorėjusio pas save į svečius.

Liutauras su savo nuostabia šeima, manau, irgi turi tam tikras taisykles (nebūtinai garsiai įvardytas, išdėliotas internete ar tarptautinėje sutartyje), kokius žmones įsileisti į savo namus, o kokių ne.

Galiu manyti, kad tos taisyklės kvailos ar nelogiškos, tačiau nuo tokio manymo, Liutauras nei daugiau nei mažiau norės įsileisti į savo namus mane.

Taigi JAV irgi yra tarsi šeima, nusistačiusi savo taisykles. Aišku, man jos gali nepatikti, tačiau čia jau mano problemos.

Man asmeniškai kur kas geriau pasėdėti prie kompo ir užpyldyti ką reikia, nei eiti kažkur į ambasadą, rinkti kažkokius popieriukus, mokėti už vizapopierį ir įrodinėti kažkokiam amerikos valdininkui, kad nesikėsinu į jo mylimos šalies pamatus, o tik noriu ten pasidaryti, susitikti su draugais ir pan.

Jeigu nepatinka, kad kažkas turi tavo asmeninius duomenis, kad Lietuva atiduodama savo informaciją kažką praranda, tuomet reikia visus agituoti, kad mums tokios tvarkos nereikia. Tačiau ar tikrai lietuviai nenori paprasčiau išmauti į JAV?