Konstantinas Ameliuškinas (Константин Амелюшкин) prieš pora savaičių kalbino apie tai, kiek objektyviai pateikiama informacija Lietuvos informacinėje erdvėje apie konfliktą Pietų Osetijoje. Rusiškąjį delfi.lt variantą naršau santykinai retai, todėl tik vakar pastebėjau pagal pokalbį sudėliotą tekstą „Вторая российско-грузинская война – в СМИ“.
Iš esmės tai truputį detalesnis žvilgsnis į kai kuriuos propagandos aspektus, kurie sėkmingai buvo naudojami visų konflikto pusių. Galiu tik pakartoti, jog matau didelius neartus dirvonus, kurie plyti visuomenės mokymuose apie žiniasklaidos turinio analizę.
O kartu galiu pasidžiaugti smagiais komentatoriais. Pavyzdžiui, anonimas хм mane pavadino „яркий представитель прикрытия геноцида осетин по …

„Yra tiesa, melas ir statistika“, – pasakytų bent kiek aukštosios matematikos žinių ragavę. Tačiau paragavęs kaukiančių raketų nebegali sustot. Rugpjūtį nesustodami pro Kaukazo gyventojus vaikščiojo tai gruzinų, tai rusų kariai ir dar kartą patvirtino, jog ribas tarp tiesos ir melo trinti visai paprasta. Ypač – kai per petį tapšnoja Kondoliza Rais arba vienas kitas Kremliaus generolas.
Nors ne daug pažįstų žmonių, gyvai mačiusių Pietų Osetiją, tačiau sunkiai paaiškinami emociniai ryšiai su Gruzija mus vis dėlto sieja. Matyt, tie ryšiai ir lėmė, jog per pora savaičių visa Lietuva tapo informacinio karo dalyve. …

Rugsėjo 13-a diena turėtų būti vėl truputį kitokia. Jei tiksliau, tai ir 12-a, ir 11-a, nes jau tada reikės pradėti ruoštis bėgimui. O tai reiškia – lengviau valgyti, tausoti jėgas ir kaupti kantrybę.
Tikiuosi, jog šiais metais pavyks išbėgti į trasą, tačiau kartu žinau, jog itin gerų rezultatų tikėtis neverta – šiais metais bėgioju retai, rečiau nei 1-2 kartus per savaitę, o tai būtų minimumas, jeigu norėčiau pagerinti savo ankstesnių bėgimų rezultatus. Taigi, šiais metais būtų gražu įveikti visą trasą, tačiau nelabai liūdėsiu, jeigu bebėgdamas suprasiu, jog iki finišo likę daugiau, …

Šiandien sukanka lygiai vieneri metai, kai viešai vienas kitam pažadėjom būti kartu. Ar suspėjom tuos metus pastebėti? Suspėjom! Turbūt svarbiausia, jog suspėjom vienas kitą pastebėti, o ne tik bėgti nuo darbų iki parduotuvių lentynų ar nuo švenčių iki saldaus rytinio miego.
Jeigu kas dar abejojat, jog šeima yra geriausias sprendimas, tai galiu asmenine patirtimi pasidalinti – gyvenimas tik gerėja. Nors jau senokai palikęs mamos ir tėčio namus turėjau daaaug laisvės ir ne mažiau įdomių akimirkų, tačiau tik atradęs savo antrą pusę galiu džiaugtis, jog tos akimirkos tęsiasi ir nėra tik pavieniai …

Taigi, pirmas „Be2gether“ įspūdis. Kelionė į vietą – stebina prastos kokybės žvyrkelis. 10 km ruožas nėra toks ilgas, kad už valstybės pinigus organizuojamas renginys to neturėtų. O neturi… Organizavimas? Prastokas, nes pirmas įspūdis – totali betvarkė akreditacijų punkte. Žinau, kai kas vėlavo pateikti duomenis, kai ko nėra sąraše, trečias rėkia ir reikalauja ir t.t. Tam ir yra tvarka, kuri būti turėtų.
O šiaip – oras smaugs (nekepina saulė), alaus ir šaltibarščių yra, žmonės atsipalaidavę. Belieka tik futbolas, kur ir ginsiu interneto žiniasklaidos garbę