Vakar žydų rabinai susimušė su lietuviais fotografais. Paskui, lygtais, susitaikė, nors foto agentūros savininkai grasinosi teismais.

Pagarba mirusiems yra aiškus tabu beveik visose kultūrose. Kiek ta pagarba stipri ir puoselėjama – jau kiekvienos konkrečios visuomenės reikalas.

Nesiimsiu vertint, kieno pusėje teisybė žydų kapinių atveju, tačiau priminsiu, jog kažkuo panašus atvejis pasitaikė tuometiniams Žemės ūkio rūmų pirmininkui, o dabar Seimo nariui Jonui Ramonui. Nors žmogus su prokurorų pagalba „įrodė“, jog senolių kapų jo teritorijoje niekad ir nebuvo, tačiau nelabai aišku, kam tada klebonas ten šventino kryžių?

Teisė ir žmonių surinkti faktai gali būti vienoje pusėje, o realybė – kitoje. Kaip tada jaustųsi tie, kurie stato ir gyvena ant kapų? Ar džiaugtųsi kapinių derliumi ūkininkas? Prokurorų, archeologų ar geofizikų išvados viena, o realybė? Memento mori…