Piliečių Santalka, ruošdamasi 2008-ųjų Seimo rinkimams, pradeda pirmąją projekto „Rinkis rimtai!“ iniciatyvą – teikia rekomendacijas Lietuvos žiniasklaidai (taip taip – ir žiniasklaidai internete, ir net tinklaraščiams!), kaip objektyviau ir nešališkiau dirbti artėjančių (prasidėjusių?!) rinkimų kampanijų metu.
22 puslapių dokumento idėjinis lyderis – Romas Sakadolskis, todėl pateikiami vakarietiškos tradicijos žiniasklaidoje įprasti principai, kurie Lietuvoje dažnai gali atrodyti tik rožinėmis svajonėmis. Nepaisant niūrokos kasdienybės Piliečių Santalka tiki, jog kalbėti apie žiniasklaidos kokybę būtina ir reikia.
Pasiūlymai teikiami žiniasklaidai, todėl ir turinys atitinkamai išdėstytas kalba, kuri truputį panašėja į profesinį žargoną, kai kurios rekomendacijos ir …

Šiandien Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas trijų teisėjų (pirmininkas ir pranešėjas Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis) sudėtimi nagrinėjo mano apeliacinį skundą dėl tinklaraštininko (blogerio) akreditacijos LR Seime.
Seimas išsigando, savo atstovo nebesiuntė, todėl formaliai pabendravom tik su buvusiu mano Civilinės teisės seminarų Teisės fakultete dėstytoju ir jo kolegomis (neskaitant sekretorės). Dabar belieka laukti žinių liepos 8 dieną. Pirmininkas, argumentuodamas, kodėl reikalingas papildomas terminas sprendimui priimti, sakė: „Byla neeilinė“.

Šventės – gera proga pamatyti naujas vietas. O nematytų įdomybių Lietuvoje – begalės! Štai ir po vieno smagaus gimtadienio šventimo aplankėme Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos riboženklį Nr. 197 Kaip pasakoja vietiniai, anksčiau šioje vietoje ėjo išorinė TSRS siena, todėl saugumas buvo atitinkamas, vielos tvora tęsėsi ar ne 14 tūkst. km… Ir dabar dar galima apžiūrėti sargybinių bokštelius, gaila, jog jų kopėčios nupjaustytos – puikūs vaizdai atsivertų.
Dabar siena eina tik žemėlapiuose. Spėju, galima būtų net kepsnį išsikepti ant valstybės sienos. Panašiai buvusio posto vietoje, tiesa, skysčius, vartojo sutikti broliai lenkai …

Šiandien balsas.lt skelbia įdomų Leonido Donskio komentarą apie plaukimą prieš bangas. Nesu itin stiprus nardyti po filosofinius diskurso elementus, tačiau tema „kabina“ kaip paprastą žmogų. Kažkur tai pernelyg girdėta ir matyta.
Plaukimas prieš srovę, visuomenės daugumos nuomonės ignoravimas ir tikėjimas savo pasirinkimu. Ar daug to turime šiandienos Lietuvoje?
Kiek žmonių sugeba išdrįsta turėti netradicines idėjas ir jas ginti? Ar užtektų vienos rankos pirštų, ar reikėtų abiejų? Kažkada bjaurėjausi Antanu Terlecku ir jo tiesmukomis pažiūromis, bet šiandien, po Sąjūdžio 20-mečio, ir bandydamas įsivaizduoti dešimtmečius disidentų metų negaliu nesižavėti. Kodėl nutilo Naujoji Kairė 95? …

Šiandien „Verslo žinių“ „Savaitgalio“ priedo 20-21, 23 puslapiuose galite surasti mano tekstą apie Bogdaną Oginskį – Rietave gyvenusį novatorių ir mecenatą. Šiais laikais man asmeniškai bene įdomiausi jo projektai – tai pirmoji Lietuvoje telefono linija ir pirmoji Lietuvoje elektrinė. Aišku, galima būtų kalbėti ir apie gyvulininkystę, muzikos mokyklą ir kitus nuopelnus.
Tai, kas liko už teksto eilučių – tai nebylus klausimas kieno sąskaita buvo visa tai daroma. Nors Rietave baudžiava kunigaikščių iniciatyva panaikinta dar 1835 metais, tačiau turto įtakos svertai vis tiek neabejotinai liko buvusių didikų rankose. Įdomus atsitiktinis Rietavo žydo …