Slibino pamoka Lietuvos piliečiams

Galima ieškoti kaltų tarp draugų ir priešų, galima palaikyti ar nepritarti politikams, galima mėgti ar keikti landžius verslininkus – visa tai kiekvieno piliečio teisė. Žymiai svarbiau šiandien suprasti, ką ir kada mes visi – Lietuvos piliečiai – pramiegojome. Kodėl vos 26 proc. piliečių palaikomas socialdemokratų bendradarbiavimas su „Vilniaus prekyba“ taps realybe?

Pirma, Trigalvio slibino projektas patvirtino liūdną tiesą – Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos yra silpnos, dažnai neturi nei vadybinių, nei intelektualinių, nei finansinių išteklių, todėl gyvuoja vien dėl pavienių asmenų atsitiktinių pastangų. Tą iliustruoja ir gruodžio pabaigoje „Transparency International“ Lietuvos skyriaus pristatytas Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tyrimas. Tų kelių dar gyvų organizacijų vadovai didžiausiomis problemomis įvardino menkas galimybes gauti lėšų organizacijos veiklai (61,0%) ir bėdas pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus (31,9%).

Slibino gimdymo istorijoje pakanka prisiminti „Vilniaus prekybos“ verslo grupės užnugarį, visą biurokratinį Vyriausybės ir Ūkio ministerijos aparatą. Ar skaičiais būtų galima įsivaizduoti, kokia nevyriausybinių organizacijų jėga galėtų pasiūlyti pakankamą atsvarą? Kiek milijonų litų turėtų nevyriausybinės organizacijos skirti alternatyviems techninių ekspertų tyrimams, poveikio aplinkai vertinimams, ekonominiams skaičiavimams? Kaip skaičiais įvertinti „Lietuvos ryto“ grupės, TV3 informacinį srautą?

Antra, jau minėtas „Transparency International“ tyrimas atskleidė dar vieną piliečius bandančių telkti nevyriausybinių organizacijų ydą – neskaidrius finansinius veiklos pamatus. Nevyriausybinių organizacijų vadovai pripažino, jog šiuo metu labiausiai trūksta informacijos apie organizacijų finansinę padėtį, rėmėjus.

Lietuvoje formuojasi itin klaidingas supratimas, jog nevyriausybinės organizacijos tėra užslėptos įvairius verslo interesus ginančios lobistinės grupės. Ir iš tiesų, tokių pavyzdžių būta ir Trigalvio slibino atveju – pirmasis prieš neskaidrų energetikos konsolidavimą stojo „Kovos su korupcija frontas“, paskelbdamas viešą laišką Ministrui Pirmininkui. Tačiau vėliau, pabūgę aršios ir pernelyg suasmenintos „Lietuvos ryto“ kritikos, šios nevyriausybinės organizacijos atstovai pasitraukė taip ir palikę abejones dėl galimų rėmėjų šešėlių, atverdami kelią tiesmukam pirmojo įstatymo priėmimui Seime.

Trečia, paradoksalu, tačiau dėl finansinių, vadybinių išteklių būtent paslėpta lobistinė nevyriausybinių organizacijų veikla susilaukia daugiau visuomenės dėmesio. Tikrosios nevyriausybinės organizacijos lieka viešų diskusijų užkulisiuose.

Puikus pavyzdys – ginčai dėl alkoholio reklamos draudimo. Atvirai lobistinę veiklą dar nuo 1991-ųjų vykdanti nevyriausybinė Lietuvos aludarių asociacija savo gretose oficialių lobistų neturi, samdyti irgi nesamdo. Kartu niekas nepaneigs, jog finansinių išteklių savo argumentams ginti jai netrūksta, puikių įvairių sričių vadybininkų tikrai užtenka.

Ketvirta, Trigalvis slibinas padėjo Lietuvos piliečiams suvokti, jog siekdami bendro tikslo turime daryti kompromisus. Ir tada, kai kultūrininkų susirinkimuose plazda vėliavos su ereliais, ir tada, kai buvusį Vilniaus merą kaltina pirkus piketuotojus, ir tada, kai mus pačius pavadina Tėvynės išdavikais.

Kompromisai – politikų kasdienybė, tačiau Trigalvis slibinas gali padėti atsipeikėti, jog kompromisai būtini ir visiems piliečiams. Baltijos kelyje stovėjo daugybė žmonių, visų keliai iki ir po visiškai skirtingi, tačiau tik nugalėję asmeniškumus, susitaikę su dalies asmeninių nuostatų pamynimu, mes galėjome pasiekti bendrą tikslą. 35 tūkstančiai pasirašiusiųjų elektroninę peticiją www.culture.lt/neparduok – puikus ir uždegantis pavyzdys. Ne pats geriausias tekstas, ne iki galo išgryninti reikalavimai, klaidinantys akcentai, tačiau piliečiai pradeda suvokti galį priimti neišvengiamus trūkumus ir siekti bendro rezultato.

Trigalvis slibinas, socialdemokratai ir „Vilniaus prekyba“ grasinasi iš Lietuvos išvyti dar likusius ir bent kiek mąstančius. Tačiau piliečių pralaimėtas mūšis gali pagaliau priminti ir tiems tyliai stebintiems, jog mūsų visų interesai gali būti apginti tik veikiant kartu, negrįžtamai aukojant savo asmeninį laiką, asmeninius pinigus ir asmenines jėgas. Duokdiev, slibinui sveikatos ir jėgų! Duokdiev, piliečiams sveiko pykčio!

Paskelbta vz.lt

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

11 thoughts to “Slibino pamoka Lietuvos piliečiams”

  1. Manau, Liutaurai, kad stai sioje vietoje ir reikia viska issiaiskinti iki galo. Ne paslaptis, kad arteja rinkimai ir tokios politines audros yra budingos priesrinkiminiam sindromui. Tenka sutikti su kai kuriais Tavo isvardintais punktais, nes ir as nesu labai didelis sio projekto salininkas. Bet noriu isgirsti ir kritiskesne nuomone apie vykstancius procesus, nes neskaidrumo, suinteresuotumo yra is abieju pusiu (ne tik finansine, bet ir politine prasme). Noreciau, kad giliau pasidometum nevyriausybiniu organizaciju veikla, nes jos isvis nekontroliuojamos ir neaisku kam atskaitingos. Lietuva – tokia salis, kurioje chaosas yra tik pagalbine priemone pasiekti savo tikslams. Kol taip bus, tol to chaoso isgyvendinti neiseis. Reikia nepopuliariu, bet veiksmingu politiku zingsniu (tam tikru istatymu pakeitimo), kad situacija taptu kontroliuojama arba bent jau nuspejama. O siuo metu tera tik speliones, kurios niekuo nepagristos. Stai tie dalykai mane labiausiai gasdina. Ir siuo metu nematau ne vienos politines jegos (net tarp si projekta kritikuojanciu politiniu jegu), kuri sugebetu kazka keisti. Jos net nekonkretizuoja jokiu savo veiksmu. Be to, 300% zinau, kad uz kiekvienos politines partijos yra finansiniu grupuosiu, kurios per savas partija reguliuoja visa valstybes gyvenima… Stai nuo sitos vietos reikia pradeti. Ir tai bus sunkus darbas, nes net STT, VST ir kitose TT yra savi zmones, kurie neleis skriausti savu… Deja, taip yra… O stai situ dalyku nejudina ne vienas zurnalistas, TV, laikrasciai ir pan. Kazin kodel???

  2. girdėjau tave per Lietuvos radiją. Žinai, nemėgstu nieko vyniot į vatą. tad visa piliečių santalka pasirodė besą tokia pat silpna, kaip ir mūsų “pilietinė visuomenė”. Nupirks turginiai spekuliantai jus. Kažkiek piliečių santalka tapo panaši į komisiją šviesios atminties pulkininko Pociūno žūčiai tirti…tai yra visiškai impotentikša, kuriai nepabepadės nei jokios viagros

  3. Simai, pritariu, kad NVO sektoriuje labai daug įsisenėjusių bėdų, tačiau koks sprendimas? aš matau vienintelį – aktyviai dalyvauti patiems.

    taip, biurokratų ir spec.tarnybų vadovų klanas yra tvirtai suaugęs su politinėmis partijomis. tai savipakankama struktūra. vėlgi – nematau kito sprendimo, tik aktyviai dalyvauti patiems ir nuosekliai ravėti visą daržą.

    kostia, žinau tamstos mėgstamus kovos metodus 🙂

    man atrodo, kad mūsų pasirinktas kelias gali maksimaliai SUTELKTI. skaldyti ir valdyti trumpu laikotarpiu būtų efektyviau, bet kitai pusei metus DIDŽIULIUS išteklius tokios pastangos vis tiek nueitų perniek. manau, kad dabartinėmis sąlygomis tiesioginė konfrontacija vaisių neduotų. dabar pasirinkta veiklos forma (radikaliu atveju) gali lengvai transformuotis net į partizaninę veiklą. o jeigu tauta palaikys ir atsiras nebijančių savo žinių ekspertų, tai tokios veiklos mastą didinti vėliau – juokų darbas.

  4. aha, neblogas budas pateisinti nulinius rezultatus

    rezultatai bus kai pagal finansinius resursus prilygsim stambiom pramones grupem, na gerai, siektiek anksciau, nes magiskas “gero ir teisingo” nvo statusas mum leidzia pasiekti geresnius rezultatus su mazesniais resursais

    Ne tik peticijos tekstas “nedadarytas”, bet ir jūsų kaip nvo prisistatymo tekstai. Tai turbūt dėl to kad neužteko pinigų geram specialistui nusamdyti.

  5. Liutaurai, mane itin baugina toks jusu susiburimo darbo metodas. Jus susiburete ir manes klausiate: “Simai, pritariu, kad NVO sektoriuje labai daug įsisenėjusių bėdų, tačiau koks sprendimas?”. Juk dalyvaudamas tokioje veikloje turejai susiprasti, kad ten be politinio palaikymo jokiu sansu nera pasiekti savo tikslu. Ir vel gi neaiskus tie tikslai… As tuomet turiu klausima jusu organizacijai: kokie saugikliai saugo jusu organizacija nuo itakos is salies??? Jusu garbes zodis??? Tai panasiau i kazkuriu politiniu jegu priesrinkimini PR. Kodel? O todel, kad esu 200% isitikines, kad atejus rinkimams jus viesai deklaruosite kuria partija palaikote. O tai jau prikalusomybes zenklas. Man tokiu nevyriausybiniu organizaciju nereikia ir as ju nepalaikysiu. Be abejo, ir Sustausko lygio “politiku” organizaciju nenoriu matyti Lietuvoje, del to gan keistai atrode Murzos pasirodymas prie prezidenturos. Suprantu, kad jus jo greiciausiai nekvietete, bet tai gan idomiai parodo jus palaikanciuju kontingenta. Tai velgi nera itin sviesaus proto asmenys… Taigi alterantyvu kol kas nera. O ju nera del paprasciausiu priezasciu: finansiniu galimybiu. Niekas neaukos savo pinigu del neaiskiu tikslu, nes visuotinis chaosas, deja, tik padeda uzdirbti pinigus ir itakoti kvailesne visuomenes dali visokiais gan primityviais PR’ais.
    P.S. neprisijungsiu prie jokios organizacijos, nes as tuos tikslus pasieksiu kitais budais ir busiu nepriklausomesnis nuo kitu itakos (ypac politiniu jegu).

  6. anonimini baily, spėk – kiek visi kartu darbo valandų gali skirti per savaitę Piliečių Santalkos nariai?

    Simai, iš esmės nesutinku, jog “be politinio palaikymo jokiu sansu pasiekti savo tikslu”. čia ir yra esminė mūsų takoskyra. mes tikime, jog valstybės vadovai, biurokratai privalo ginti piliečių interesus. tokiu atveju joks “politinis palaikyms” mums nėra reikalingas. mes nesam politikos dalyviai, neturime politinės darbotvarkės tapti valstybės vadovais, mes esam watch-dog, whistle-blower tipo. turime savo principus ir vertybes, kuriuos giname.

    200% man skamba kaip rimtas kvietimas į lažybas. kaip tik ruošiame Piliečių Santalkos projekto Rinksi rimtai detales, kurios bus kardinaliai priešingos paties teigimui 🙂 todėl siūlau lažintis iš dėžės gero viskio arba brendžio. jeigu per rinkimus PS kur kaip nors paskatins rinkti kurią nors konkrečią partiją – aš pralošiau, jei ne – tamsta. ok?

  7. sutiksiu lazintis tik tuomet, kai jusu organizacijoje (ir aktyviame palaikyme) neliks ne vieno partinio 🙂 t.y. ne vieno esancio partiniuose rinkimu sarasuose 😀 Ar iseis taip padaryti??

  8. Vel gi, jusu dokumentai nieko verti. Kodel? Na, jus nieko neremsite. Bet stai jusu vardu jau dabar naudojamasi… Stai kur didziausia beda. Jei i tai atsizvelgsite, tai tikrai teks vien del to viskio deze pastatyti (deja padeti isgerti negalesiu, nes nevartoju alkoholio… ir, beje, lazybos is butelio man nesuprantamos… tai vel parodo bendra visuomenes mentaliteta apie gerimo “kultura”…) 🙂

  9. paskutine pastaba rimta 😛
    + Ir sunkiai dirbanciu tevu, vienu vaikai uzauga zmonem, o kitu ne, todel “mes turim mazai laiko” nepanasu i rimta pasiteisinima.

    Tau sako “neaiskus tikslai”, atsakai “pusim svilpuka”. Atsiverciu jusu tinklapi, skaitau “trumpai apie” parasyta “igyvendinsim esmines permainas ten ten ir ten”. Omg omg, tai kas tada liks politikam? vogti ir meluoti?

    + Teiginiai, kad mes “mes nesam politikos dalyviai” yra tiesiog neteisingi.

  10. Simai, renkamuose organuose tokių nėra! “kažkas naudojasi” – ar tai kenkia mums? jeigu taip, norėčiau pvz.

    anonimini baily, kiek laiko reikia kokybiškam 1 psl. pranešimui paruošti? viešos diskusijos dalyvis yra politikos dalyvis, tačiau NVO (o konkrečiai – PS) tikslo tapti aktyviu politikos dalyviu (t.y. pretenduoti į valdžią) neturi

Leave a Reply

Your email address will not be published.