Žilvinas Marcinkevičius įsakinėja Gediminui Kirkilui?!

Skaičiau vakarykštes antraštes ir nesugebėjau atsitokėti: „Leo LT“ kūrėjai jau dairosi įmonės vadovų“ (lrt.lt, delfi.lt), „Marcinkevičius įvardijo kandidatus vadovauti Leo LT“ (vz.lt). Aš, matyt, prieš kelias dienas gyvenau ne Lietuvoje ir girdėjau ne Lietuvos specialiųjų tarnybų įspėjimus, jog valstybė turi pakankamai galių kontroliuoti Trigalvio slibino valdymą.

Atleiskite, ponai krautuvininkai, tačiau Jūsų eilė kalbėti dar neatėjo!

Gėda, jog Ministro Pirmininko pozicija absoliučiai kvaila – jis ruošiasi kurti priežiūros komitetą, kuriam esą pats vadovaus! Kaip galima dieną po Prezidento sprendimo nusiristi taip žemai? Kas, jeigu ne premjeras kartu su Ūkio ministru, turėtų valdyti procesą ir nurodinėti, ką turėtų skubiai padaryti privatus investuotojas, kad galėtų įsėsti į antrąsias sėdynes atominiame traukinyje?

Gėda socialdemokratams ir valstiečiams liaudininkams už tokius atstovus Vyriausybėje!

P.S. pasitvirtina mano spėjimas, jog į Trigalvio slibino vadovą „NDX energija“ stums iš valstybės tarnybos perpirktą ir Ūkio ministerijos koridorius puikiai žinantį Nerijų Eidukevičių.

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

9 thoughts to “Žilvinas Marcinkevičius įsakinėja Gediminui Kirkilui?!”

  1. Kai norima įžvelgti visur grėsmes, tai ir prisigalvojama įvairiausių dalykų.

    Perskaičiau straipsnius ir nesupratau, kur čia šuo pakastas? Gal tai, kad prie LEO turi stoti patyrę vadovai? (TEO,SEB?)

    Manau šis klausimas buvo aptartas ir vyriausybėje. Juk Kirkilas politikas, jis negali viešai sakyti, štai užimti pareigas gali tas ir anas. O verslininkui (Marcinkevičiui) , tai negalioja.

    Liutaurai, nelabai suprantai, kodėl čia tokį burbulą pučiate?
    Jeigu žurnalistas paklausė, kas galėtų būti įmonės vadovu, tai Marcinkevičius VIEŠAI,VIEŠAI,VIEŠAI, kos Jūs ir pageidaujate atsakė. O dabar žiūriu uždedate vos ne bulvarinio stiliaus antraštę, nors pats suprantate, kad galbūt tai yra šmeištas.

  2. Tadai, velnias slypi smulkmenose.

    spėju, bene pagrindinė prastų derybų rezultatų (Lietuvos piliečiams) priežastis – Vyriausybės paskirtos derybų grupės smulkūs taktiniai pralaimėjimai (o visi šūksniai apie papirkimus yra tiesiog melas – tikiu, kad didžioji valdančiosios daugumos dalis nuoširdžiai tiki tokio projekto būtinybe)

    geriausias pavyzdys – NDX grasinimai nebesiderėti ir pasitraukti. tiems, kurie derybų meną valdo, tai akivaizdus derybinis žingsnis. Vyriausybei – paskata pasilenkti ir nusimauti kelnes… spėju, NDX derybininkai patys negali patikėti derybų rezultatais. kai kurių šaltinių duomenimis, NDX būtų pasitraukęs (t.y. derybų nutraukimo sąlyga) tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė būtų atidavusi mažesnę nei 20% dalį Slibino. dabar gavo beveik 2 kartus daugiau…

    taip ir šiuo atveju – Kirkilas miega, NDX’as beda savo kuolelius…

  3. Kiek man yra žinoma, tai kaip stebėtojais derybų buvo pakviesti ir kai kurie opozicinių partijų atstovai (jeigu neklystu Ažubalis). Bet bent jau vykstant deryboms nesigirdėjo kalbų, arba jos nebuvo girdimos, kad deramasi blogai. Kalbu apie opozicinių partijų atstovus.

    Girdėjosi tik deryboms nesuprantami dalykai, kaip atskleisti visas kortas ir t.t.

    Žinoma, derybiniai rezultatai nėra labai geri, o kada jie iš vis buvo geri, kai susidurdavo privatus ir valstybės sektorius? Tiksliau galima sakyti profesionalai ir derybų teoretikai.

    Bet aš truputi žiūriu kitu kampu į šias derybas.
    1. Alternatyvų nebuvo. Jeigu būtų NDX pasitraukęs, tai aš abejoju ar valstybė sugebėtų greitai pastatyti atominę, juolab artėja rinkimai, keičiasi vyriausybės.
    Įtraukiant privatų kapitalą į AE, manau išlošime laiko. Nes privačiam kapitalui reikia greit ir kuo pigiau pastatyti. Jeigu tuom užsiimtų vyriausybė, tai daug šansų, kad iš vis nieko nebūtų.

    2. Mums reikia tiltų. Abejoju ar Lenkija, jeigu nebūtų atominės tiestų elektros tiltą į Lietuvą, kai naudos jiems nėra. Tas pats su latviais ir estais.
    Todėl mums žutbūt reikalinga atominė.
    3. Jeigų būtu pasitraukusi NDX, tai jos privatus kapitalas nedalyvautų atominės elektrinės statyme, nes visi matytų kaip yra talžomas tas pats VP dešimtukas.

    4. Jeigu VP dešimtukas turi 38 proc. akcijų, tai jeigu aš gerai suprantu, tai jie ir daugiau mokės už atominės elektrinės statymą, bei tiltų tiesinmą.

    Dabar klausimai, kur turbūt atsakymo nėra.
    1. Jeigu būtų kitas premjeras, kita partija, ar daug skirtųsi derybų rezultatai?
    2. Kas yra svarbiau nepriklausomybė nuo Rusijos ar vienas kitas procentas NDX naudai?
    3.Jeigu tarkim būtų paskelbtas konkursas dėl nacionalinio investuotojo, tai ar daug įmonių dalyvautų? Ar ir tos įmonės nekeltų tam tikrų sąlygų ir nuolaidų sau?

  4. Tadui. Pabandysiu atsakyti į tavo klausimus.
    1. Alternatyvų nebuvo.
    Pirma, neaišku ar jos iš viso reikėjo. Niekas nežino, kiek pinigų elektrinei reikėjo, todėl neaišku ar NDX reikėjo kviesti. Antra, valstybė paskolas visada gauna pigiau, nei privatus kapitalas. Trečia, garantija visvien bus valstybinė, t.y. valstybė visvien turės garantuoti paskolos grąžinimą, tai kam ta NDX?
    2. Mums reikia tiltų.
    Pirma, tiltus norėta statyti,kai apie elektrinę niekas ir nemąstė, t.y. 1998 metais. Antra, lenkai teigia, kad tilto statyba nesusijusi su atominės statyba. Tavo argumentas realiai tuščias, tai net sunku jį komentuoti. Nė viena valstybė nesieja tiltų su atomine, o tik su alternatyviais apsirūpinimo šaltiniais. Kad esant atominei, tiltas tarnaus perdavimui, tai neabejotinai, bet niekaip negalima teigti, kad tiltas bus tik atominės dėka.
    3. Jeigų būtu pasitraukusi NDX, tai jos privatus kapitalas nedalyvautų atominės elektrinės statyme.
    Visiška nesąmonė. Kodėl kitose valstybėse nesvarstomas prioritetinis privataus kapitalo dalyvavimas? Į NDX vietą, kai įdedi 1 litą, o gauni 2,5 lito dar nepradėjus statyti, įdėčiau netgi aš:)
    4. Jeigu VP dešimtukas turi 38 proc. akcijų, tai jeigu aš gerai suprantu, tai jie ir daugiau mokės už atominės elektrinės statymą, bei tiltų tiesinmą.
    Tadai jie ne daugiau mokės, bet dovanų gavę didesnę dalį Lietuvos energetikos, didesne dalimi garantuos bankams už gaunamą paskolą. Realiai jie kaip rizikavo, taip ir rizikuoja tik turėtais savo apie 20% realios vertės
    VST. Tiltų tiesimas ir atominė nesusiję projektai ir jie statomi ir finansuojami bus atskirai. “Lietuvos energija” su Lenkijos energetikos bendrove sukūrė kitą bendrovę, kuri statys tiltą. NDX turėdamas 38% procentus galės daryti didesnę įtaką ir lemti sprendimus. Nenustebčiau, jei tiekėjais ar gen. rangovais taptų ir konkursus atominės statybai laimėtų su VP susiję ar tam įkurtos bendrovės. Tarp kitko, jei kas turėsite reikalų “Lietuvos energijoje”, tai jau dabar klausimus visų pirma turite “suderinti” VP, o tada važiuoti į “Lietuvos energiją”:) Čia aš rimtai:)
    1. Jeigu būtų kitas premjeras, kita partija, ar daug skirtųsi derybų rezultatai?
    Manau, kad labiau viskas priklausytų nuo premjero godumo ir padorumo. Kaip vertini faktą, kad kai NDX pasakė, kad reikia keisti įstatymą ir kurti patronuojančią įmonę, premjeras tarė – “NDX čia mums nenurodinės, yra įstatymas ir mes jį vykdysim”. Praėjus kelioms savaitėms, tas pats premjeras rizikuodamas savo reputacija, jei jis ją turi, prastūmė įstatymą reikiamą VP ir teigė, kad reikalinga patronuojanti bendrovė.
    2. Kas yra svarbiau nepriklausomybė nuo Rusijos ar vienas kitas procentas NDX naudai?
    Tu žmogau jau “užkibai” ant VP numesto informacinio kabliuko. Tai tik propaganda ir tuščias argumentas, ar tu žinai VP partnerius, kapitalo sąsajas? Galbūt mes būtent per juos jau ir esam priklausomi nuo Rusijos? Nepriklausomybę mums suteikia ne atominė, bet būtent tiltai.
    3.Jeigu būtų konkursas dėl nacionalinio investuotojo, ar daug dalyvautų?
    Visų pirma reikia pažiūrėti ar iš viso reikia privataus kapitalo. Antra, galima išleisti patronuojančios įmonės akcijas ir jas parduoti ir pan. būdai. Trečia, kaip jau minėjau, įdedant 1 litą, o gaunant 2,5, investuotų bet kas. Jei būtų konkursas ir kiekvienas gautų tik tiek, kiek realiai įneša, pvz. parduodant akcijas, tai ir NDX taip nesiveržtų.
    Vietoj pabaigos. Visa esmė gaunamų akcijų kiekis. Kas nenorėtų nieko nedarant, įdedant 1 litą gauti 2,5 Lt? Realiai man tai labiau panašu į Lietuvos energetikos atvirąją vagystę, visi mato, supranta, bet padaryti nieko negali, nes per daug stiprus kanda. Ar girdėjot Marcinkevičius tarė: “nekiškit rankų į svetimą kasą”. Lietuvos turtas, jau nebe mūsų turtas, o to kas valdo, t.y. premjero ir ministerių?:))) Tokia logika vadovaujantis, tai NDX turtas ne Marcinkevičiaus, o Nedzinsko, nes jis valdo NDX. Taigi gal galim pasakyti “nekišk rankų į NDX kasą, Marcinkevičiau”:)))

  5. Tadai, 1) turi vilties, kad privatus kapitalas per 24 mėn. pastatys elektrinę? 2) kodėl tiltą su švediją sėkmingai įpusėjo valstybinė Lietuvos energija? 3) turi citatų? 4) nei valstybė, nei NDX teigia daugiau lėtų nereikės įnešti // 1) manau, skirtųsi iš esmės – būtų daugiau dalyvių 2) mūsų atveju 20+ procentų NDX’ui nepriklausomybės neduoda… 3) dalyvautų daugiau, keltų sąlygas – kiek ir kokias dabar pasakyt jau nerealu

    Vaidai, 1) alternatyvų buvo, teigiama, jog valstybės garantinos nebus 2) taip 3) taip 4) taip //
    gal turi konkrečių pavyzdžių/faktų su “išankstinių NDX derinimu”?
    1) taip
    2) taip
    3) taip

  6. Liutaurai, del isankstiniu “derinimu” gali suzinoti is firmu, kurios uziima elektros energijos perpardavinejimu, zinoma jei jos nores apie tai kalbeti viesai.

  7. Ką čia bekalbėti – dar privatizuojant VST konkurso sąlygose buvo sąlyga – gali konkurse dalyvauti tik įmonė, turinti patirtį. Atsiradus “geriems” berniukams ši sąlyga išnyko. Nupirki nei įmonė, nei turinti patirtį

  8. Vaidai (I), gal turi tiesioginių kontaktų ar gali tarpininkaut, kad kreiptųsi?

    Vaidai (II), taip, blogai. Elektros energetikos įstatymo sutvarkymas – viena iš Leo LT stebėsenos grupės darbo sričių

Leave a Reply to kostia Cancel reply

Your email address will not be published.