Praėjusios savaitės „Time“ rašo, kad vykstantis pasaulio futbolo čempionatas už TV ir naujosios žiniasklaidos transliacijų teises gavo 1,5 mlrd JAV dolerių – beveik tokią pat sumą surinko 2004-ųjų vasaros olimpinės žaidynės Atėnuose. Nors gaila, kad olimpinės dvasios finansinis pamatas, pasirodo, ne toks jau stiprus, tačiau akivaizdu, kad vienijanti futbolo sėkmė patvirtino Tomo Frydmano pranašystę, jog ateities pasaulyje karai išnyks ne todėl, kad išnyks pyktis. Tiesiog tarptautinių korporacijų rinkodara užtikrins, kad taikios pjautynės ant žolės vejos kur kas pelningesnis etninių, išteklių ar kitokių konfliktų sprendimų būdas (o tiksliau – problemų neutralizavimo). Aišku, džiaugiantis kad „nematoma ranka“ panaikins net karus, reikia būti būdresniems, ruošiantis „unknown unknowns“ praradimams..