Kada pavojingai susikerta interesai.

Du politikos mokslų ekspertai iš Kanados – Kenas Kernaghanas (Kenas Kernagenas) ir Johnas Langfordas (Džonas Langfordas) – savo knygoje „Atsakingas viešas tarnautojas” skiria net septynias interesų konflikto rūšis. Lietuvoje netylant skandalams, būtų pravartu jomis nuodugniau pasidomėti.

Pirma, tai susitarimai su savimi (angl. self–dealing) – tokios situacijos pasitaiko tada, kai įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl konkrečių produktų ar paslaugų įsigijimo, o jas teikia subjektas, susijęs su sprendimą priimančiu asmeniu. Itin daug tokio pobūdžio konfliktų galima aptikti „grobikiškų” Lietuvos privatizavimų istorijoje (pavyzdžiui, mėsos perdirbimo pramonėje), kai pelningai dirbančiose įmonėse įsigijus valdantį paketą bendrovės sukuriamas pelnas buvo perkeliamas į kitas bendroves, visiškai priklausančias valdantįjį paketą valdantiems asmenims.

Antroji interesų konflikto rūšis – naudos gavimas. Tarptautinė organizacija „Transparency International” nuolatos vykdo tyrimus apie kyšius ir kyšininkavimą – tai bene dažniausiai pasitaikanti naudos gavimo forma viešajame sektoriuje. Itin brangios dovanos – viena iš šios interesų konflikto rūšies atmainų. Lietuvoje neabejotinai su kaupu pavyzdžių rastume sveikatos apsaugos sistemoje, kur jau beveik oficialiai skelbiamos kyšių už įvairias paslaugas dydžių lentelės.

Trečioji rūšis – įtakos mainai (angl. influence peddling). Kaip rašoma žemiau – trečiųjų šalių dalyvavimas dažnai reiškia interesų konflikto vengimą, tačiau praktikoje dažnai ta nepriklausoma šalis naudojasi savo įtaka, mainais iš vienos iš šalių įtaką ateityje. Savo Tėvynėje galėtume rasti daug įvairių ES konkursų pavyzdžių, kai „nepriklausomi” ekspertai atiduodavo savo balsus tiems konkurso dalyviams, kurie kitame konkurse jau analogiškai atsidėkodavo.

Ketvirtoji interesų konflikto rūšis – tai naudojimasis darbdavio turtu savo asmeniniais interesais. Lietuvoje taip pat nestinga pavyzdžių – nuo knygų ar laisvalaikio žurnalų kopijavimo darbovietėje iki kanceliarinių prekių nešimo namo. Pasitaiko ir gerokai sudėtingesnių šio interesų konflikto atvejų – pavyzdžiui, darbovietės įsigytą programinę įrangą įdiegiant savo asmeniniais interesais namų kompiuteryje. Jeigu tai leidžia darbdavys – tai tiesioginis autorinių teisių savininko interesų pažeidimas.

Konfidencialios informacijos panaudojimas – penktoji interesų konflikto rūšis. Vieša paslaptis, kad Lietuvos finansų rinkoje dažni atvejai, kai finansų makleriai neetiškai naudojasi vidine informacija – pavyzdžiui, sužinoję apie planuojamą didelį ilgalaikį akcijų supirkimą, iš anksto įsigyja akcijų žema kaina. Tai gali pasireikšti tiek asmeninių interesų atvejų (pavyzdžiui, per internetinius sprendimus formaliai akcijas superkant giminaičių vardu), tiek ir atskirų finansų maklerių įmonių veiklos metodais (pavyzdžiui, kai tokia slapta informacija skleidžiama tarp tos pačios įmonės finansų maklerių ir investicinių fondų valdytojų). Pažymėtina, kad ši interesų konflikto rūšis dažna ir kitose veiklos srityse – pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinkoje.

Itin kenksminga šeštoji interesų konflikto forma – konkurencinė veikla. Aukšto lygio pardavimo vadybininkai gali turėti neformalų susitarimą su konkuruojančia įmone ar net turėti savą, kuriai iš pagrindinės darbovietės „perleidinėtų” pelningiausius klientus. Itin konkurencingoje Lietuvos gabenimų rinkoje žinoma bent keletas atvejų, kai perspektyvioms ir pelningai dirbusioms įmonėms buvo iškeltos bankroto bylos būtent dėl nesąžiningų aukšto lygio vadybininkų.

Septintoji interesų konflikto rūšis – įsidarbinimas susijusioje srityje. Šiuo atveju žala pirminei darbovietei gali būti daroma dviem būdais. Vienu atveju darbuotojas gali naudotis turėta vidine informacija (pavyzdžiui, kai viešosios tarnybos darbuotojas tampa nepriklausomu atitinkamos srities lobistu), o kitu – tai antrosios rūšies atmaina, kai įdarbinimas yra naujojo darbdavio atsilyginimas už sutartą neobjektyvų sprendimą, vykdant darbo funkcijas pirmojoje darbovietėje.

Straipsnis išspausdintas savaitraštyje „Atgimimas“