Vedybų sutartys – tarp jausmų ir prostitucijos

Teisininkų grupelėje
netyčia pradėjome diskutuoti apie vedybas – kiek jos svarbios šiandienos
Lietuvoje, koks jaunimo požiūris, ir kaip visada užkliuvome už amžinosios temos
– meilės.

Nors teisininkai auksinius žeriasi jau trejus metus (tiek praėjo nuo vedybų
sutarčių registro veiklos pradžios), tačiau didžioji visuomenės dalis dar
sunkiai gali suvokti, kaip ir kodėl egzistuoja „vedybų sutartis“. O sunkiausia
ją įmanoma paaiškinti jausmais, o ne šaltu ir su meile nieko bendra neturinčiu
matematiniu skaičiavimu.

Tačiau apie viską iš eilės. Šio teisinio instituto šalininkai duoda
standartinį pavyzdį. Tarkim, pasiturinti ir truputį vyresnė moteris išteka už
pora dešimčių metų jaunesnio vaikino, kurio turtas dešimt kartų mažesnis.
Būsimosios jaunosios patarėjai šnibždėtų, kad vedybų sutartis užtikrintų jos
interesų apsaugą, o konkrečiai imant – numatytų atitinkamas turto dalis, kurios
skyrybų atveju be jokių išlygų ir sąlygų liktų jaunajai. Taip pat būtų
apibrėžtas bendras šeimos turtas, paskirstytos vedusiųjų uždirbamos pajamos.
Kitaip sakant, vedybų sutartis padeda išvengti tos „tarybinės“ lygiavos, prie
kurios yra įpratusi tarybinė Lietuvos visuomenė. Būtent ši sutartis, teigia jos
šalininkai, užtikrina, kad meilė netaps įrankiu, kad jauni ir gražūs ar
skaisčios ir taurios neaukos savo nekaltybės dėl tariamojo mylimojo turtų,
kuriuos skyrybų atveju reikėtų dalyti per pusę.

Sudarytos vedybų sutartys saugomos Centrinėje hipotekos įstaigoje, todėl sutarčių turinio
lengvai
tikrai neišvysime, kaip ir neteks susipažinti su tokias sutartis
sudariusiųjų pavardėmis. Keista, tačiau tokių sutarčių turinį galima sužinoti
gana netikėtai – kad ir neformaliai bendraujant teisininkams. Pasirodo, daugelis
tokių sutarčių, kalbant liaudiškai, – tai žaidimas į „vienus vartus“. Pagal šias
sutartis viena sutarties šalis dominuoja (suprantama, nes ji „muziką užsako“ ir
už ją moka), o kitai tenka daugybė pareigų.

Kas dar svarbiau – tokios vedybų sutartys savotiškai išsišaipo iš Civilinio
kodekso autorių. Šie teigia norėję apsaugoti sąžiningai „turčių“ sukauptą turtą
nuo nesąžiningų „varguolių“, tačiau realybė visa tai apsuko iš pagrindų – vedybų
sutartys tapo puikia dingstim „turčiams“ išnaudoti „varguolius“. Minėtu
turtingos „jaunosios“ atveju ši tiesiog kaip naujųjų laikų vergą įsigyja
jaunikį. Suprantama, santykiams klostantis gražiai apie jokią vergystę kalbos ir
būti negali, tačiau tokia sutartis sukuria prielaidas piktnaudžiauti. Nereikia
didelės vaizduotės, norint suvokti, kad lanksčiai su sąžine bendraujantiems tai
yra ir puiki dingstis slėpti savotišką „aukštos klasės“ prostituciją – tiek
vyrų, tiek ir moterų.

Diskusijoje buvo girdima ir nuomonė, kad normaliu – t.y.
apylygių sutuoktinių – atveju vedybų sutartis dažniau vis dėlto yra naudingas
dokumentas. Girdi, ji leidžia paskirstyti sutuoktinių turtą, apsaugoti bent
minimalią šeimos gerovę (kai verslininkė ar verslininkas asmeniškai rizikuoja
tik savo asmeninio turto dalimi). O svarbiausia, teigia tokių sutarčių
šalininkai, kad vedybų sutartis – tai tam tikras draudimas, kad įsiplieskę
jausmai netaps ateities ginčų šaltiniu. Esą teisingiau iš karto apibrėžti savo
bendro gyvenimo principus, nustatyti tam tikras ribas ir jas žinoti.

Keista, tačiau ir ši „normalios“ vedybų sutarties teorija neišlaiko vidinės
logikos testo. Pirmiausia šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje įprasta, kad
vedybos – tai dviejų asmenų savo valia daromas pasirinkimas, kurio dvasinis
pamatas – meilė. Būtent šis jausmas yra ir turi būti vedybų, šeimos kūrimo
pagrindu. Antraip šeima tampa socialine fikcija – dviejų asmenų junginiu,
savotišku UAB'u. Pažymėtina, kad tokią sritį kodekso autoriai taip pat numatė,
išskyrę Lietuvoje taip pat sunkiai prigyjančią „partnerystę“. Antra, vedybų
sutartį vertindami kaip „draudimą“, iš karto pripažįstame, kad vedybos gali
baigtis ir nesėkmingai – t.y. skyrybomis. Kyla natūralus klausimas, kaip turėtų
mylėti vienas kitą du sutuoktiniai, kurie jau vedybų metu galvoja apie skyrybų
galimybę? Vargu ar jų paklausę gautume aiškų paaiškinimą apie viduje
puoselėjamus jausmus. Ir šiuo atveju iš tiesų svarbus tampa krikščionybės
teikiamo Santuokos sakramento pažadas „kol mirtis mus išskirs“.

Visuomenėje neįmanoma rasti vienintelio teisingo atsakymo, rūšiuoti į „gerus“
ir „blogus“, teikti pirmenybę ar šalinti. Tačiau sykiu akivaizdu, kad teisei
priskirtinas tam tikra visuomenės „auklėjimo“ vaidmuo, todėl ir Civilio kodekso
nuostatos lemia, kaip jausimės po poros metų ar dešimtmečių. Nenorėčiau, kad
Lietuva grįžtų į XIX a. ir ankstesnius „dukrų pardavinėjimo“ laikus. Taip pat
nenorėčiau, kad vedybų sutartis kurtų priedangą naujam vartotojiškos visuomenės
reiškiniui, kai turtinės atskirties dalijami „turčiai“ galėtų naudotis
„varguolių“ jaunyste. O naivūs optimistai tegu tiki, kad patikimose saugyklose
saugomos sutartys niekaip nesusijusios su nauja prostitucijos forma.

Paskelbta www.omni.lt

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

7 thoughts to “Vedybų sutartys – tarp jausmų ir prostitucijos”

  1. Autorius rašo… Taip pat nenorėčiau, kad vedybų sutartis kurtų priedangą naujam vartotojiškos visuomenės reiškiniui, kai turtinės atskirties dalijami „turčiai“ galėtų naudotis „varguolių“ jaunyste.

    Ar teisei reguliuoti, kas daroma turtuolio ir vargšo guolyje ? Kas yra turčius ir vargšas ?

    Ar tikrai teisė yra visagalė ? O gal ji išsigelbėjimas ?

    Hitlerio laikais buvo prirašyta puikių teisės vadovėlių, monografijų, veikalų, o TEISINGUMO kaip nebuvo taip ir neliko po 1933 m.

    "… ČIA KALTI TEISININKAI,- pamanė daugelis vokiečių ir "sukalė" (kitaip nepasakysi) "gerą" Konstituciją, kuri VFR saugo jau keliasdešimt metų nuo fiurerio maro.. ir bado.

    Dabar, pasirodo, ta TEISINGUMO gynėja (t.y. teisė Konsitucijos pavidalu) uoliai saugo kiekvieną dorą pilietį. Dora ir darbštumas pasiekė tokį lygį, kad vokietis bedarbis samdosi advokatą, tas beldžia į KT ir sako, kad 24 mėn. mokama 600 Eu bedarbio pašalpa žemina žmogaus orumą. Štai ką reiškia teisės poveikis ir gražūs įstatymų leidėjų norai.

    Gal ir mums reikia tokios teisinės sąmonės ir kultūros ? melžti visuomenę ir valstybę, nė piršto nepajudinant dėl savo gerovės ?

    ……………………………………………………………..

    Dėl santuokos.

    ne visi tokie protingi, kad gali kurdami šeimą, pasakyti- "Tu man tinki 100 proc.", o palikuonių ir šeimos būsto norisi, kad ir laikino.

    Ar jie neturi teisės pasinaudoti kokiu nors draudimu (vedybų sutartimi) ?

    Kas gali nuspręsti, kokie santykiai yra prostitucija ir kada jie draudžiami ?

    neduok, Die, ateis kokie fanatikai katalikai į Seimą, ir įsteigs moralės policiją kaip Irane… Įkalins iki mirties sutuoktinius vienuolyne ir uždraus abortus. Santuoka taps šventa.

    ……………………………………………………..

    Gal nekelkime tokių didelių lūkesčių teisei, CK, Seimo nariams, ASMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMUI, o daugiau kreipkime dėmesio sau ir savo artimui.

    …………………………………………….

    Būkime LAISVI ta prasme, kad mūsų laisvė pasireikš beatodairišku davimu ir savęs dovanojimu kitiems, neklausiant (savęs), KAS MAN IŠ TO.

    Nereikės jokių sutarčių.

    netgi žodinių.

    Pakaks konkliudentinių veiksmų, liudijančių apie aukštą bendravimo (ir kitokią) kultūrą.

  2. Atsakymas trumpas – jeigu nesate tikras 100%, tai kokio velnio renkatės vedybas? Gal geriau rinkitės partnerystę – turėsit tas pačias reikalingas teises ir būsit ramūs 🙂 Kam tada vaidinti ir prisiekinėti, kad "iki grabo lentos"?

  3. Tarkim, žmonės imasi partnerystės sutarties…

    Tai čia keliamos vestuvės ar ne ? Kaip paaiškinti giminėms, BOBULEI iš Kairėnų, kad, "miela močiut, čia su manim atvyko ne mano vyras, bet…"

    – Tai būsimasis jaunikis ?

    -Ne, čia mano partneris.

    -A tai verslą kuriat… gerai, gerai, pinigo daug turėsit, gerai gyvensit. Tai kada vestuvės ? Ką į piršlius imsit ? Sakau, kaimynų Janytė labai norėtų svočia būti (atameni, ji dar tave mažą vaikystėj sūpuodavo ir ant rankų nešiodavo).

    Ant vestuvių mano Jonelis ir vieno kito tūkstantėlio tau nepagailės,- žinai, juk žemę atsiėmėm, tai nejaugi į kapus nešies. O pašįlt anūkėlę į žmonas atiduodant vis tik norisi. Kad ir 70 būtumei.

  4. Vedybų sutartis gali būti ir meilės įrodymas, kai "vargšė nuotaka", tekėdama už daug turtingesnio jaunikio, parodo, kad jai reikia ne jo pinigų, kuriuos galėtų gauti skyrybų ar kitu panašiu atveju.

  5. Gan grieztas vedybu sutarciu palyginimas su prostitucija…

    Meile blesta, sutartis lieka. Apskritai cia kazkoks visuomenes susvetimejimas..! Visi "racionaliai" apsprendzia ir santuokini gyvenima, ir vaiku planavima ir visa kita.., o psichologinio ir emocinio prieraisumo issiilge…..

    Ar ne taip?

  6. Anonime, хочеш кататся – умеи и саночки возить

    kestai, įvykdžiau

    X'e, jo jo, bet kam tokių pažadų reikia jaunikiui, jeigu jis nuoširdžiai myli?

    lost.in.paris'e, taip, esu griežtas krikščioniškų pažiūrų ateistas 🙂

Leave a Reply to kestas Cancel reply

Your email address will not be published.