pŪtė vėjas

štai ėjau link tinklo (t.y. į darbą) ir pakeliui, mažose
senamiesčio gatvelėse, pūtė vėjas. neturėjau kur dėti savo galvos – ji
netilpo į tą šilto kūno sąrašą, todėl ant pirmųjų žilų plaukų ir
užtraukiau kapišoną. taip ir ėjau, vĖjui bepučiant, pasislėpęs, šilumą
besaugąs. praeiviai kartais mesdavo žvilgsnį, o aš mainais verdavau
juos ant vienos minties – oponentų. gal ne stiliaus, gal net ne
nuotaikos, o tiesiog besistebinčių ir sugebančių savo galvas įrašyti
prie šiltų vietų. iš pradžių buvo kažkoks iš „Lietuvos pašto“ skyriaus
išlindęs pankuojantį primenantis, vėliau dvi merginos, kažkur
rudeniškai skubančios, po to du jaunuoliai, matyt, į klubą pasipuošę ir
galiausiai – vienišas „Lietuvos“ kinoteatras. taip ir sumoviau juos
visus ant vieno kurpaliaus, tarsi ir nešlapi tie mano plaukai paliko, o
vėjas vis pŪtė

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

4 thoughts to “pŪtė vėjas”

  1. "pirmųjų žilų plaukų " 😉

    GERAS CIA….

    nenorek jaustis senas tai anksti! dar turi daug laiko. spesi.

    o siaip. vejas. gerai. isvalo galva nuo nereikalingu minciu ir kt meslo.

    vejas yra gerai.

    labai.

Leave a Reply

Your email address will not be published.