Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Vidurinis ne-išsilavinimas?

Kartais gyvenime esminius pokyčius pastebime tik tiesiogiai su jais susidūrę.
Va visai neseniai teko kaktomuša patirti, kad daugiau nei prieš dešimtmetį
Lietuvoje pradėta vykdyti švietimo reforma pradeda duoti vaisius. Gaila, kad
stebėdamas savo – eilinio piliečio – kasdienybę, lauktus pokyčius galiu įvertint
tik neigiamai.

Priklausau tai visuomenės kartai, kuri vidurinius mokslus pradėjo dar
“anuometinėje” santvarkoje, o baigė jau “naujoje”. Laimei, reformos iš pradžių
vyko labai palengva ir tik iš tiesų progresyviose mokyklų bendruomenėse. Todėl
galiu džiaugtis gavęs tikrai stiprų “vidurinį išsilavinimą” – moku ne tik
apskaičiuoti integralus, tačiau ir sėkmingai deklamuoju Lermontovo eiles ar
atskiriu grigališkąjį choralą nuo operos solistų arijų. Būtent tas platus
įgyjamų (žinių negeidžiantiems jų nesuteiks nė viena sistema) žinių spektras ir
buvo esminis “vidurinio išsilavinimo” požymis.

Kaip žinia, dabar turim profiliuotą vidurinį mokymą. Tai reikštų, kad
dabartiniai abiturientai turėtų išeiti jau gana stipriai orientuoti ir įgiję
gana geras savo srities žinias. Reformų ekspertai išmąstė, kad jaunuoliai
Lietuvoje labai paprasti ir juos galima suskirstyti į dvi grupes: “humanitarus”
ir “tiksliukus”.

Nediskutuosiu, ar iš tiesų visi žmonės gali būti tik dviejų rūšių. Smūgį iš
realybės gavau tada, kai su pora jau neblogų savo srities ekspertų – nors dar
studentų – pradėjau diskutuoti ne tik apie kasdienius rūpesčius, bet truputį
plačiau – apie pasaulį, apie jo sandarą, įvairių mokslų susidūrimus. Sunku
nupasakoti, koks nustebimas aplankė mane, kai suvokiau, kad su vienu jų
(“tiksliuku”) neturim galimybių susikalbėti ne tik apie rokoko stilių, jis
vargiai galėjo pasakyti, kuo gi pasauliui gyvenime padėjo Leonardo da Vinci,
nenutuokė, ką reiškia mano minėti “makiaveliški metodai”. Analogiškai kitas
(“humanitaras”) buvo visiškas profanas astronomijoje. Jau net nesitikėjau, kad
jam ką nors sakys mūsų bendros su Lenkija valstybės atradėjas Nikolajus
Kopernikas – pašnekovas nelabai suvokė, kodėl žvaigždės yra lygiai tokios pat
mūsų saulės.

Šiek tiek atsigavęs po pirmo įspūdžio pradėjau mąstyti ir netrukus viskas
sustojo į vietas. Mažų mažiausiai du iki tol nesuprasti gyvenimo faktai tapo
visiškai aiškūs. Abu jie susiję su Atviros fondo konkurse laimėta stipendija
vietoj lietuviškos 11-osios klasės mokytis atrinktoje Anglijos mokykloje.

Pirmasis įsimintinas faktas nutiko vos nusileidus Anglijoje. Būdamas gana
kalbus vos pasitiktas vieno mokytojo (istoriko), pradėjau jo klausinėti apie
viską – kas per mokykla, kur įsikūrusi, kada prasideda ir t.t. Likau visiškai
apstulbęs, kai į mano klausimą, koks apytiksliai gali būti atstumas nuo Londono
iki mūsų mokyklos, istorijos žinovas atsakė: “Nelabai žinau, silpnai išmanau
skaičius…”

Antroji aplinkybė, spėju, greitu metu gali tapti ir Lietuvos mokyklų
kasdienybe. Į Angliją atvykęs iš bene geriausios Lietuvoje KTU gimnazijos buvau
įpratęs dirbti ir mokytis visu tempu – iki 15 mokomųjų dalykų aukščiausiu
įmanomu lygiu (nors jau tuomet prasidėjusios pertvarkos dėl priverstinių B/A/S
lygių buvo įnešusios nereikalingos sumaišties). Tuo tarpu Anglijoje man išimties
tvarka buvo leista pasirinkti net (!) 4 mokomuosius dalykus. Visi
“standartiniai” britai įkanda tik 3, daugelis jų po mokyklos mokslų jaučiausi
“pervargę” ir metus iki universiteto nieko neveikia. Vėlgi nustebimas buvo
begalinis, kai anksčiau numatytų terminų dėl pojūčio, kad degraduoju, grįžęs į
Lietuvą suvokiau, kad mano lietuviai bendraklasiai tiek pasirinktose algebros ir
matematikos, tiek fizikos srityse yra pažengę daug toliau.

Norėčiau tikėti, kad mano pašnekovai, baigę reformuotą “vidurinį mokslą”,
buvo atsitiktiniai ir kad dėl to susidariau neteisingą įvaizdį. Norėčiau tikėti,
kad dabartinė švietimo sistema mūsų jaunimą ugdys puikia “nuolatinio mokymosi ir
kaitos” dvasia ir kad jiems nepritrūks “B lygiu” girdėtų žinių. Norėčiau tikėti,
kad ir ateityje “humanitarai” supras senoką juokelį “gal pavartokim CH3CH2OH?”.
Norėčiau tikėti, kad reformuotos vidurinio mokslo sistemos nereikės reformuoti
dar kartą.

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose

1 Comment

  1. as buvau tas pirmasis bandomasis triusis,kuriam reikejo isbandyt profiliuota mokyma. Dabar kai mokausi aukstojoje mokykloje pastebejau, kad nesusnekejimo esti labai daug. Mane gelbeja tai, kad mokiausi humanitarini profili, istojau i gamtos mokslus (Realiniam priklauso), o is prigimties esu linkus prie tiksliuosiuju mokslu (Realinis profilis). Profilis mokymas turi viena dideli trukuma – abituriantas turi jau 10kl. zinoti ka nori daryt gyvenime. (o as cia, tas mane ir dabar zudo)

    reiks paaukot begele laiko, kad istaisyciau klaida, kuria padariau rinkdamosi profili.

Leave a Reply

Your email address will not be published.